Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Frankas Mykolas, kun. (1914-1968)
Ketvirtadienis, 12 Lapkritis 2009 11:02

Kun.Mykolas FrankasPapilio klebonas kunigas Mykolas Frankas

Atsiminkite savo vadovus, kurie jums paskelbė Dievo Žodį. /Hbr. 13,7/

Norime papasakoti apie Žmogų, nešusį gerumą ir santarvę į visų Lietuvos reformatų, ir ne tik, šeimas, mokiusį niekada niekam blogo nedaryti, neatsakyti piktu, jei ant tavęs barasi ar pyksta, reaguoti ramiai, šaltai - neatsiliepti, jokiu būdu nekonfliktuoti. Kun. M.Frankas po pamaldų stebindavo parapijiečius dėmesingumu, šiltu bendravimu. Ne formaliai paduodavo ranką, o atsisveikindamas su parapijiečiais šventoriuje, paklausinėdavo apie gyvenimą, vaikus, paguosdavo, patardavo. Po karo Biržų krašte nebuvo autobusų, Kunigas tik vėliau įsigijo motociklą (jam padovanojo draugas

Danielius iš Norilsko, ištremtas - taip ten ir pasilikęs), tad ligonius lankydavo su arkliuku, kurį vadeliodavo kuris nors parapijietis. Ir tokiu transportu pasiekdavo ne tik Biržų rajone gyvenančius reformatus, bet aplankydavo ir Švobiškio, Salamiesčio ar net Panevėžio parapijiečius. Kartu su žmona Birute išaugino savo keturis vaikus, ir dar buvo priglaudę ir į gyvenimą išleido tris rusų tautybės pasimetusius per karą vaikelius. Diagnozavus kun. M.Frankui nepagydomą ligą, iki paskutinių dienų neapleido savo parapijiečių - nebegalėdamas įlipti į sakyklą, laikė pamaldas ir sakė pamokslus nuo Dievo stalo. Vos paeidamas, suteikdavo paskutinį patarnavimą mirusiems, palydėdamas į kapus. Buvo tvirtas Tikėjime iki galo, išėjo Amžinybėn ramiai, pastiprintas savo mokslo draugo liuteronų kunigo Jono Kalvano.

Gimė kun. Mykolas Frankas 1914 m. balandžio 23 d. Maskvoje, Raimondo ir Marės Jašinskaitės Frankų šeimoje. 1933 - 36 metais mokėsi įsteigtame prie Kauno Vyt. Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakultete, jį uždarius - Prahos Karlo universitete. 1939 m. baigė teologijos mokslus ir birželio mėn. per Sinodą buvo ordinuotas diakonu, o rugsėjo mėn. - kunigu ir paskirtas į Papilį superintendento kun. Jono Šepečio žinion. Nuo 1941 metų liko vienas iš keturių nepasitraukusių iš Lietuvos kunigų.

1953 m. staigi mirtis pasiglemžė kun. Aleksandrą Balčiauską, o 1965 m. su Bažnyčia nutraukė ryšius senjoras kun.Adomas Šernas. Lietuvos reformatams tarnauti liko du kunigai: vyriausias amžiumi senjoras kun.Povilas Jašinskas ir kun. Mykolas Frankas, kuris iki mirties aptarnavo Papilio, Švobiškio, Salamiesčio parapijas. Pakviestas, važiuodavo motociklu sutuokti, krikštyti, laidoti reformatų į atokiausius Lietuvos kampelius. Jei atsirasdavo grupelė norinčių - laikydavo pamaldas Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose...

Kun.M.Franko pastangomis buvo suremontuota Papilio bažnyčia, klebonija. Jis rūpinosi aplinkinių kapinių priežiūra, gavo leidimus ir pervežė iš likviduojamų Vilniaus evangelikų kapinių žymiųjų papiliečių, kunigų palaikus.

Sunki liga 1968 m. balandžio 3 d. pakirto kun.Mykolą Franką pačiame jėgų žydėjime, kai Lietuvos reformatams taip reikėjo energingo, dvasingo, nuoširdžiai dirbusio savo darbą kunigo. Palaidotas Biržų senosiose reformatų kapinėse prie ežero, šalia savo tėvų.

„Esame tarnai, bet ne pasaulio tarnai, kad apleidę tarnystę Bažnyčioje,vaikytumėmės garbės, skambaus vardo, padėties visuomenėje,arba, kas dar blogiau, už pagyrimo žodį, už rankos paspaudimą, už geresnį kąsnį, suteptume švarią praeitį, numarintume savyje sąžinę,išduotume Viešpatį, pamintume Jo Įstatymą,"- sakė kun.M.Frankas savo pamoksle 1958 -sias metais.

„Vilniaus reformatų žinių" inf.