Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Jono Kalvino Bažnyčios sutvarkymas
Vendredi, 13 Novembre 2009 08:06
There are no translations available.

Kalvinas gerai žinojo, kad Bažnyčios sėkmingai veiklai būtini atitinkami tvarkos dėsniai. Todėl jis, 1541 m. grįžęs į Ženevą, pirmiausiai ir pasirūpino paruošti Bažnyčios, parapijų tvarkymo nuostatus. Jo paruoštą projektą su kai kuriomis pataisomis Ženevos generalinė taryba priėmė tų pačių metų lapkričio 20 d. „Ordinances eclesiastiques" ( "Bažnyčios nuostatai" ) taip vadinosi J.Kalvino darbas, ir nuo to laiko jis buvo paskelbtas Bažnyčios įstatymu, jo laikėsi ir Lenkijos - Lietuvos reformatai paruošdami savo "Didžiąją Agendą".

Pagal šį įstatymą žmonės, dirbantys bažnytinėse tarnybose, buvo skirstomi į keturias grupes: kunigų, daktarų /mokytojų/, presbiterių /vyresniųjų/ ir diakonų. Kunigų pareigos buvo pamokslauti, rūpintis žmonių dvasiniais reikalais. Jie privalėjo gerai žinoti Šv.Raštą, mokėti skelbti Evangeliją, dorai ir dievotai gyventi. Kunigai kartą į savaitę rinkdavosi nagrinėti tikėjimo tiesų. Jie taip pat egzaminuodavo kandidatus į kunigus. Pripažintą tinkamu, taryba Apaštalų pavyzdžiu, uždėjus rankas ant kandidato galvos palaimindavo, ir jis tapdavo įšventintu į kunigus.

Kalvinas labai aukštai vertino kunigo pareigas. Jis sakė: "Ganytojo /kunigo/ urėdas yra svarbesnis ir reikalingesnis už saulės šviesą ir šilumą, už valgymą ir gėrimą". Kunigai, Kalvino nuomone, turi būti "žemės druska, pasaulio šviesa, Dievo pasiuntiniais, Bažnyčios stulpais".

Antrą grupę sudarė daktarai, Tai mokytojai, teologijos ir tikėjimo mokslo žinovai. Jų pareiga buvo aiškinti Šv.Raštą, mokyti, šviesti, auklėti žmones.

Presbiteriai - vyresnieji. Tai rinktiniai vyrai, kurie pasižymėjo rimtumu, dievotumu ir didele meile savo bažnyčiai. Juos rinkdavo taryba. Presbiterių pareigos buvo: dalyvauti Konsistorijos posėdžiuose, lankyti parapijiečius, daboti, kad jie gyventų pagal krikščionišką tikėjimą, klystančius tėviškai griaudenti, neklaužadas atiduoti Konsistorijos teismui ir t.t.

Diakonų pareiga buvo rūpintis beturčiais, ligoniais, seneliais, našlaičiais.

Taigi, J.Kalvino "Bažnyčios nuostatai" nebuvo vien teorija, bet glaudžiai ryšėsi su praktika, gyvenimu.

Kun.A.Balčiauskas

Perspausdinta iš 1939 metų "Sėjėjo" (kalba netaisyta)