Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Panevėžio evangelikų reformatų parapijos šventė
Friday, 07 May 2010 10:31
There are no translations available.

panevezys2010_1m2010-ųjų balandžio 24-oji - didelė šventė Panevėžio evangelikų reformatų parapijoje. Paminėjome pirmųjų ekumeninių pamaldų atgautose bažnyčios patalpose 20-ties metų sukaktį.

Parapijos chorui giedant giesmę „Parapijos šventė" (ž.A.Kutrevičiaus ir Ž.Anilionio, muzika parapijos vargonininko Ž.Anilionio), į pavasario žiedais išpuoštą bažnyčią žengė parapijos kunigai su svečiais dvasininkais. Iškilmingas pamaldas pradėjo parapijos administratorius kunigas Raimondas Stankevičius. Jis pasveikino susirinkusius, pasidžiaugė, kad į vieną gražiausių ir didžiausių mūsų parapijos švenčių susirinko tiek daug įvairaus amžiaus, įvairių konfesijų tikinčiųjų ir pristatė šventės svečius.

Džiugu, kad į šventinį minėjimą atvyko Lietuvos ev. reformatų gen. superintendentas kunigas Rimas Mikalauskas, Sinodo Konsistorijos prezidentė krt. dr. Renata Bareikienė, pirmasis Panevėžyje pradėjęs tarnauti ir atkūręs parapiją ev. liuteronų kunigas Reinholdas Moras, parapijos kunigas Tomas Šernas, lektorius Evaldas Tamariūnas, kuratorius dr. Mykolas Mikalajūnas, ev. liuteronų kunigas Panevėžyje Arvydas Malinauskas, Romos katalikų rez. kan. dr. Robertas Pukenis, Romos katalikų kunigas Rimantas Kaunietis, Tikėjimo Žodžio pastorius Ramūnas Jukna. Parapijiečius savo atvykimu pagerbė LR Seimo narys Petras Luomanas, Panevėžio miesto meras Vitalijus Statkevičius, Panevėžio pradinės mokyklos direktorė Rita Charisova, ilgametės parapijos valdybos vyr. seniūnės - senjorės Irena Atkočiūnienė ir Marytė Naktinienė. Esame dėkingi Biržų, Vilniaus, Nemunėlio Radviliškio, Švobiškio, Kėdainių reformatų, Panevėžio ev. liuteronų parapijų broliams ir sesėms Kristuje, dalyvavusiems mūsų šventėje, taip pat Biržų jaunimo chorui ir jo vadovei vargonininkei Jūratei Duderienei.

Kunigai Tomas Šernas, Raimondas Stankevičius bei lektorius Evaldas Tamariūnas vedė pamaldų liturgiją, garbindami Dievą aukštybėse, skaitydami Šv. Rašto skaitinius, o susirinkusieji giedojo liturgines giesmes.

Šventines prakalbas - pamokslus tarė pirmasis parapijos kunigas Reinholdas Moras ir ev. reformatų gen. superintendentas kun. Rimas Mikalauskas.

Kun. R. Moras pasidžiaugė, kad kuriant parapiją panevėžiečiai jam paliko vien tik malonius prisiminimus. Didžiausias pagalbininkas buvo evangelikų sekmininkų pastorius Povilas Volkovas, šiuo metu gyvenantis Jungtinėse Valstijose, bei eiliniai parapijiečiai. Kunigas nuoširdžiai padėkojo Irenai Atkočiūnienei už galimybę laikyti pamaldas jos namuose, kol buvo baigti atgauto bažnyčios pastato remonto darbai,- ir įteikė puokštę baltų rožių.

Gen. superint. kun. Rimas Mikalauskas pasveikino panevėžiečius su gražia švente, džiaugdamasis, kad esame veikli parapija, tikinti Viešpaties žodžiu ir Jo mokymu. Dievo malonė lydi mus visus.

Gaila, kad į šventę negalėjo atvykti ilgametis parapijos kun. diak. Julius Norvila, todėl kun.R.Stankevičius perskaitė sveikinimo eilutes iš Šv.Rašto, nurodytas paties J. Norvilos, ir kartu perdavė jo atsiprašymą už nedalyvavimą parapijos šventėje.

Maldoje prisiminėme išėjusius amžinybėn parapijiečius: Onutę Šipelienę, Petrą Zablocką, Aleksandrą Žilienę, Liną Ajutį ir kitus mums brangius ir artimus žmones, kurie daug jėgų skyrė besidarbuodami savo tėvų ir protėvių tikėjimo evangelikų reformatų Bažnyčios labui, prisidėjo prie parapijos atkūrimo. Taip pat išėjusius amžinybėn sekmininkus Adomą Januševičių ir Julių Šlekį, kurie uoliai dirbo prie bažnyčios pastato remonto darbų. Visiems prašėme Viešpaties paguodos; jų pradėtus darbus tęsia kiti. Po maldos pagiedojome „Dieve arčiau Tavęs".

Vėliau atėjo gausių sveikinimų ir nuoširdžiausių linkėjimų metas. Ir dvasines, ir praktiškas atminimo dovanas priėmė kun. R. Stankevičius, parapijos seniūnų Valdybos pirmininkas Petras Romualdas Puodžiūnas, pirmininko pavaduotoja Sigita Audickienė.
Atsakomąjį padėkos žodį tarė buvusi ilgametė parapijos valdybos pirmininkė Irena Kartanienė ir parapijos revizinės komisijos pirmininkas poetas Anicetas Kutrevičius.

Padėka prasidėjo nuo A. Kutrevičiaus perskaityto jo paties sukurto eilėraščio, skirto šiai šventei:

„Mes reformatai"

Mes lietuviai,
Mes aukštaičiai,
Iš šiaurinės
Lietuvos.

Mes krikščionys,
Reformatai,
Šviesesnės gal
Kiek spalvos.

Mes be prietarų,
Tamsumo
Ir be spindesio
Ryškaus.

Mūsų tikslas -
Krikščionybė,
Kad plazdėtų
Iš vidaus...

Iš viduramžių gadynės,
Labirintų ir tamsos,
Mes keliaujame į šviesą,
Nepamiršdami maldos.

Esam puokštėj
Krikščionybės
Ne puošniausia
Gal gėlė,
Bet žiedais tais Pasipuošus -
Visa mūsų giminė.

Jeigu bukiete šiame
Vyst pradėtų gėlės,
Prapultų,
Gerai mes žinom,
Visas šventumėlis.

Prie Nevėžio mes krantų,
Kuklioj bažnytėlėj,
Švenčiame parapijos
Gražų jubiliejų.

Du dešimtmečiai Prabėgo,
Kaip laisva
Jau Lietuva...
Nuo tada ir susibūrę,
Mes pradėjome malda.

Apledėję mūsų širdys,
Džiaugėsi ir šilo,
O parapija iš lėto -
Dygo, augo,
Kilo...

Ir biržiečiai
Mus palaikė
Dvasia Radvilų,
Vilniaus, Kauno
Broliai, sesės
Suteikė jėgų.

Stengėmės labai ir patys,
Angelai padėjo.
Bažnytėlė nuo giesmių
Nuolatos skambėjo.

Mūsų protėviai
Taip meldės,
Meldžiamės
Ir mes.
Tyliai gaudžia
Vargonėliai
Mūsų
Širdyse.

Čia ir ašaras
Nubraukiam,
Širdžiai
Duodam peno.
Čia ir švenčiam,
Čia ir liūdim,
Sielas savo
Ganom...

Tad parapijos vardu,
Mes visiem dėkojam,
Kas bažnyčią
Mūsų kūrė
Ir save aukojo.

Kas pamokslais
Mus gražiais
Tikino ir švietė,
Kas gyventi su malda
Mus kasdieną kvietė.

Lietuva yra
Daugspalvė -
Ne vienos
Tiktai spalvos,

Bet kokioj
Bažnyčioj gali
Pasisemt žmogus
Doros.

Mes krikščionys
Reformatai,
Protestantiškos
Minties,
Tačiau esame
Avelės -
Vieno Dievo,
To paties...

Parapijietė I. Kartanienė nuoširdžiai padėkojo A.Kutrevičiui už labai mielas ir taiklias eiles, o svečiams - kunigams, politikams, Biržų, Vilniaus, Kėdainių, N. Radviliškio, Švobiškio parapijoms ir kt. dalyviams - už norą dalintis širdies šiluma ir tarpusavio meile šventės metu:

„Kartą visų mylimas kunigas Reinholdas Moras nutarė atvežti ir pasodinti į Panevėžį tikėjimo sėklą. Su didžiausia meile ši sėkla buvo pasodinta parapijietės I. Atkočiūnienės svetinguose namuose, puoselėjant ir prižiūrint vyresn. parapijos seniūnų Irenos Atkočiūnienės, Marytės Naktinienės, Onutės Šipelienės, Lilijos Kutraitės, Lino Ajučio, Ramutės Damanskienės, Donato Yčo, Aniceto Kutrevičiaus, Petro Klybo, tikybos mokytojų: Vilijos Vadopalienės, Eglės Grucytės, vargonininkų Jono Sprindžio, Eugenijaus Praniausko, Jono Šepečio.

Dar gležnas tikėjimo daigelis buvo persodintas į atgautas bažnyčios patalpas Ukmergės gatvėje. Džiaugėsi daigelis priimdamas svečius iš savos šalelės Lietuvos ir užsienio, mojo liaunomis šakelėmis ir kuždėjo: mylėk savo artimą, mylėk.

Sulaukus tikėjimo medeliui paauglystės metų, priežiūrą, globą ir meilę jo auginimui rodė kunigas diakonas J. Norvila, vyresn. parapijos seniūnai kai kurie dėl asmeninių priežasčių pasitraukę ir vietoje jų stoję Sigita Audickienė, Palmyra Griciūnienė, Petras Puodžiūnas, Palmyra Taučikienė, Irena Kartanienė. Nutarė Gyvenimas išbandyti tikėjimo tvirtumą ir siuntė medeliui nelengvus išbandymus. Sviro medelio šakos vis kartodamos tikėjimo broliams ir sesėms: neteisk savo artimo, neteisk.

Ir atlaikė tikėjimas visas negandas ir stojosi lieknas tikėjimo medis savo dvidešimties metų gražume, o jo priežiūrai ir brandai auginti atskubėjo parapijos kunigai administratoriai Tomas Šernas ir Raimondas Stankevičius, pailsusius kai kuriuos vyresn. seniūnus pakeitė Vidutė Tamonienė ir Povilas Krisiukėnas. Ir tiesė jaunas tikėjimo medis šakas į dangų ir meiliai džiaugėsi šventėn susirinkusiais Dievą mylinčiais vaikais ragindamas: gerbk savo artimą, gerbk."

Po šių Irenos Kartanienės žodžių, parapijos choras atliko giesmę „Sveikiname jus širdingai".

Išklausę Didžiąją Maldą ir palaiminti kunigo Aarono būdu, pagiedoję giesmę, visi buvo pakviesti į Agapę pradinėje mokykloje. Išeinančius iš bažnyčios,palydėjo parapijos choro atlikta giesmė „Ačiū Tau, Viešpatie".

Kun. R. Moras palaimino susirinkusius, parapijietės Palmyros Taučikienės anūkė Jorė Taučikaitė kanklėmis atliko muzikinį kūrinį, kurio metu Orinta Mickevičiūtė ir Giedrius Skiauterė ant jubiliejinio torto uždegė 20 žvakučių, darniai nuskambėjo „Ilgiausių metų", visi išklausė Aniceto Kutrevičiaus eilėraštį  „Mano bažnyčia" :

 

Mano bažnyčia medinė
Kryžius ant vienišo bokšto.
Renkasi Kristijono būrai
Išklausyti pamokslo.
Ir vidus bažnytėlės neblizga.
Skulptūros gipsinės nesnaudžia.
Tik tyliai maži vagonėliai
Sekmadienio rytą sugaudžia.
Gieda močiutės - seneliai,
Gieda ir jaunimėlis.
Ir šventina, rankas iškėlęs,
Parapijos kunigėlis.
Nei triukšmo, nei arogancijos,
Meldžias kiekvienas kaip moka

Ir prašo karštai Dievulio
Pagydyti kas sopa...
Pavasarį kai ateina,
Velykos ir Sekminės,
Gėlėmis sužydi
Mūsų lankos ir krūtinės.
Proseneliai taip meldės
Nuo Radvilų laikų
Ir mes - Reformatai,
Tokių pat papročiu.
Mano bažnyčia medinė,
Kryžius ant vienišo bokšto.
Mes meilės, sveikatos ir gėrio
Žmogui kiekvienam trokštam
I.Kartanienė visus pakvietė pasivaišinti, pasidalinti prisiminimais. Agapę giesmėmis pradžiugino Biržų parapijos jaunimo bei panevėžiečių chorai.

Visų susirinkusių vardu I.Kartanienė padėkojo pradinės mokyklos direktorei Ritai Charisovai už galimybę suruošti šventines vaišes jos vadovaujamoje mokykloje. Direktorė savo ruožtu pasveikino visus su parapijos jubiliejumi ir džiaugėsi, kad galėjo pasitarnauti visų nuoširdžiai bendrystei ir darniai įvairių religinių bendruomenių santarvei, nes ir jos pačios namuose puikiai sutaria net 4 skirtingų konfesijų artimieji.

I.Kartanienė perskaitė iš evangelikų Sekmininkų pastoriaus Povilo Volkovo gautą laišką su itin vertingomis nuotraukomis, darytomis prieš 20 metų, kai bažnyčios pastato patalpose buvo Ūkinių prekių parduotuvė su rusiškais prekių pavadinimų užrašais.

Parapijos valdybos pirmininko pavaduotoja Sigita Audickienė visiems priminė, kad šios mokyklos koridoriais vaikščiojo ir šioje mokykloje dirbo didžiai gerbiamas parapijietis, LERB kuratorius, poetas, mokytojas, iškilios atminties Petras Zablockas. Jis gimė Smaliečiuose, tėvai priklausė Papilio ev.reformatų parapijai. Mokėsi Smaliečiuose, Biržuose ir Klaipėdos pedagoginiame institute. II pasaulinio karo metais dirbo Biržuose, įkūrė Biržų dramos teatrą. Dirbo mokyklose Biržuose, Pabiržėje, Joniškėlyje, Panevėžyje.

Būdamas 14 metų pajuto, kad valdo plunksną ir rimuoja, kartu su broliu rašydavo eilėraščius ir leido literatūrinius sąsiuvinius, pavadintus „Varpsčiu", o vėliau moksleiviškuose žurnaluose „Mokslo dienos" ir „Ateities spinduliai". Kadangi neišvengė tremties, jo eilėraščių randama Intos tremtinių poezijos antologijoje „Benamiai", taip pat tremtinių poezijos rinkinyje „Tremtinio Lietuva". Atskiri poezijos rinkiniai išleisti tik atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę: „Einu per ražienas", „Sekmadienių prieklėčiai", „Po tuo dangum" ir atsiliepimų knyga „Pakeliui". Pragyvenęs ilgus 94-erius metus, mirė 2008 m. pačiame vidurvasaryje.

Sigita visus pakvietė pasiklausyti Orintos Mickevičiūtės ir Giedriaus Skiauterės deklamuojamų Petro Zablocko eilėraščių. Išklausėme eilėraščius: „Kaip pažadas", „Prieklėčio pavasaris", „Šventas varpo skambėjimas", „Visuomet grįžti", „Biržai, mano meile", „Pašnekesys su Tavim".

Po įdomios poezijos valandėlės, prisiminimais pasidalino kun. R. Moras. Nuoširdžiai atsakinėjo į mums rūpimus klausimus, pasakojo įspūdžius iš įvairių kelionių po JAV, Vokietijos, Šveicarijos bažnyčias, apie savo darbą Klaipėdos parapijose.

Kiek vėliau prie vaišių stalo atvyko parapijos kun. Tomas Šernas, kuris dar dalyvavo Santarvės rūmų statybos vietos ir 10-ties rūpintojėlių pašventinimo apeigose. Kunigas nuoširdžiai bendravo su parapijiečiais, kun. R. Moru, kitais svečiais.

Šiltos susitikimo akimirkos prabėgo nenumaldomai greitai,- regis, ką tik susibėgome, o štai jau ir atėjo laikas atsisveikinti. Dėkojame už bendrystę. Iki kito susitikimo, mielieji, iki kito.

Šventės akimirkas užfiksavome nuotraukose.

Palmyra Griciūnienė