Saulėtą rugsėjo septintosios rytą grupė Panevėžio ev. reformatų parapijos narių išvyko į Vilnių. Kelionės pagrindinis tikslas kartu su Vilniaus parapijos tikinčiaisiais dalyvauti Konfirmacijos šventinėse pamaldose.

Kadangi iki pamaldų dar turėjome nemažai laisvo laiko, tai pirmiausia nuvykome į Europos parką. Visiems patiko šis nuostabus gamtos kampelis, kur susilieja menas, nuostabi gamta, pramogos ir poilsis. Įspūdį padarė didžiausias pasaulyje meno kūrinys iš senų televizorių LNK Infomedis, užfiksuotas Guinnesso rekordų agentūroje. Pamatėme didžiausias pasaulyje į kiaušinius panašias skulptūrines formas, milžinišką krėslą su vandens baseinu, pasvirusį ir ant vieno taško balansuojantį 15 tonų namą, kabančią skulptūrą, kuri slepiasi medžių žalumoje. Gėrėjomės ore pakibusiais 4 tonų akmenimis, išgirdome verkiantį arklį airių menininko kūrinyje, jaunesni vertėsi per galvą mobiliose skulptūrose, sužinojome visų Europos sostinių pavadinimus ir atstumus nuo Europos centro.

14 val. atvykome į Vilniaus parapijos iškilmingas jaunimo konfirmacijos pamaldas, kurios vyko liuteronų jaukioje bažnyčioje. Į išdabintą bažnyčią konfirmantus įvedė kunigai Tomas Šernas ir Raimondas Stankevičius. Prieš gausiai susirinkusius parapijiečius, savo šeimos narius ir svečius 7 merginos ir 2 vaikinai patvirtino savo krikščionišką tikėjimą evangeliškame reformatų išpažinime ir pirmą kartą priėmė Viešpaties Vakarienės sakramentą. Giedojo Vilniaus parapijos choras „Giesmė“. Konfirmantus sveikino kunigai, artimieji, Vilniaus parapijos valdybos pirmininkė kurt. dr. Renata Bareikienė, sveikinimo žodį tarė ir gėles nuo atvykusių panevėžiečių įteikė parapijos seniūnų valdybos pirmininkas kurt. Petras Puodžiūnas ir pirmininko pavaduotoja Sigita Audickienė. Šiltai pabendravę su giminaičiais, pažįstamais, kunigais, skubėjome Kernavės link.

Kernavei priskiriama pirmosios Lietuvos sostinės garbė. Kernavės miestelis įsikūręs prie gražaus Neries vingio dar 9-8 tūkst. iki Kristaus. Prieš akis iškyla didinga bažnyčia, šventorius. Paėjus toliau, dėmesį patraukia neapsakomo grožio piliakalniai, apipintas legendomis Pajautos slėnis, šimtamečiai ąžuolai ir paslaptinga istorija. Šioje teritorijoje gyveno mūsų protėviai, paskutiniai pagonys, kurie atsilaikė prieš Kryžiuočių ordino puldinėjimus, sukūrė, apgynė ir išplėtė valstybės teritoriją. Piliakalniai – vienas ryškiausių Kernavės akcentų. Lietuva – piliakalnių kraštas, jų priskaičiuojama iki 1000, tačiau niekur nerasime šalia vienas kito dunksančių net 5 piliakalnių. Prieš akis išnyra Pilies, Aukuro, Mindaugo sosto, Lizdeikos ir Kriveikiškio (jis yra 0,4 km į pietryčius nuo lizdeikos piliakalnio Kernavėlės upelio dešiniajame krante) piliakalniai.

Pasivaikščioję po Pilies piliakalnį, užlipome į Aukuro kalną, kuriame, sakoma, jog buvo pagonių šventovė. Pasiklausę pasakojimų apie Lizdeikos rūmus, Pajautą, kunigaikščius Kernių ir Traidenį išvykome į namus. Išvyka kaliauninkai liko patenkinti. Mus lydėjo gera nuotaika, puikus oras, Dievo palaima.

P. Griciūnienė