Prisijungimas redaktoriams
Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.
Adelei Sadauskienei atminti |
Penktadienis, 21 Sausis 2011 14:19 |
Trečiojo amžiaus universiteto Kultūros fakultetas (dekanė Saigūnė Rožėnienė) ir biržietis Valentinas Dagys parengė knygą apie tautodailininkę, folkloro ansamblio „Biržėnai" vadovę Adelę Sadauskienę. Knygos pristatymas Biržų kultūros centre praėjusį šeštadienį tapo prasminga švente. „Biržiečių žodžiui" tautodailininkės dukra Adelė Saveikienė kalbėjo: gaila, kad patys nuoširdžiausi žodžiai sakomi po mirties. Šeštadienio popietę į Biržų kultūros centrą rinkosi žmonės, kurie vienaip ar kitaip turėjo laimę ne tik pažinti, bet ir prisiglausti prie tautodailininkės Adelės Sadauskienės širdies. Žmones suartino prisiminimai. Vieni džiaugėsi: Sadauskienė išmokė rišti nuometą, kiti - ji išmokė rišti juostas. Kitus prisikalbino nepasiduoti senatvei, dainuoti, šokti ir vaidinti „Biržėnų" folkloro ansamblyje. Kitiems, būdama rajono tautodailininkų skyriaus pirmininke, padėjo rasti kūrybos kelią. Adelė Sadauskienė rinko Biržų krašto dainas. Tądien Kultūros centro scenoje visiems labai trūko Adelės Sadauskienės. Prakalbo jos rištos juostos. Raštų raštais, pamokymais. Vienoje iš jų įausti žodžiai: „Kokia darbienė, tokia ir valgienė". Pasak tautodailininkės Stapulionienės, sudėjus visas Sadauskienės juostas į vieną, kelias vestų nuo Biržų iki Pabiržės. Šeimos artimiesiems brangiosios Adelės nutiestas kelias - be galo ir krašto. Dukra Adelė kalba apie ilgesį, negyjančias netekties žaizdas. Jos nutolusius, bet tyloje tebeskambančius žingsnius, žodžius ir melodijas. Jiedu su tėveliu besiilsintys Amžinybėje šalia jų: dviejų vaikų, keturių anūkų ir penkių proanūkių. Du proanūkiai gimė po Adelės Sadauskienės mirties. Sadauskienės dukra Adelė Saveikienė tą vakarą neišleido iš rankų relikvijos, albumėlio. Kažkada jį padovanojo mamai. Mama albumėlį pavertė metraščiu. Pradžioje - šeimos giminės medis, mintys apie tautodailę, savo mokinius, įspūdžiai iš parodų bei „Biržėnų" folkloro ansamblio koncertų, jų programos. Ir paskutinis Adelės Sadauskienės sakinys, įrašytas 2003 metais: „...sudainavome paskutinę dainą „Šventoji žemė" (žodžiai A. Butkevičiaus)". 2003-aisiais mirė Adelės Sadauskienės vyras Jonas, nuostabus tėvas, kūrybinio kelio bendražygis. Kai jis gulėjo ligos patale, sunkiausiomis akimirkomis, tautodailininkė Adelė Sadauskienė išaudė ilgiausią gyvenime juostą. Jos ilgis - dešimt metrų. Vėliau juosta buvo sukarpyta. Bet jos dalis liko šiam atminimo vakarui: dalį juostos rišėjo renginio vedėja Gytė Rožėnienė. Pasak Anglininkų ir Užušilių folkloro ansamblių vadovės Laimos Aukštuolienės, Adelė Sadauskienė norėjo, kad dainuotų visi. Todėl vietoj tradicinės tylos minutės skambėjo folkloro kolektyvų: „Siaudela", „Žemyna", Užušilių ir Anglininkų meno mėgėjų dainos, sukosi šokėjų poros. Atminimo vakaras neapsiėjo be merginų šokio „Sadutė". Jį pirmoji pastatė garsi mūsų krašto choreografė E. Šlekienė, vėliau šokį atgaivino kultūros centro choreografė D. Kalkienė. Atminimo vakarą buvusiai savo vadovei Adelei Sadauskienei keletą kūrinių skyrė šauniausias Biržų krašto armonikininkas Leonas Petronis. Jis apgailestavo: anksčiau grojo 6, 7 muzikantai, o dabar jis vienas už visus. Kultūros darbuotojas Eugenijus Mikalajūnas Adelei ir Jonui Sadauskams skyrė savo kūrybos eiles. Renginio vedėja Gytė Rožėnienė perskaitė vabalninkietės, buvusios folkloro ansamblio „Saulala" vadovės S. Čuikinos padėkos žodžius Adelės Sadauskienės artimiesiems bei knygos sudarytojams. Knygą apie Adelę Sadauskienę parengė Trečiojo amžiaus universiteto Kultūros fakulteto vadovė Saigūnė Rožėnienė. Jai talkino biržietis Valentinas Dagys, Biržų rajono savivaldybės bibliotekos darbuotojai, Adelės Sadauskienės artimieji. Knyga apie Adelę Sadauskienę „Gyvenimas į juostas ir dainas įaustas" buvo išleista 60 egzempliorių tiražu. Išpirktos visos knygos. Ne visiems jų užteko. Jeigu atsirastų rėmėjų, leidimas būtų pakartotas.
InfoRef.lt
|