Klaipėdos kraštas, kaip ir likusi Rytų Prūsijos teritorija, reformacijos išvakarėse priklausė kryžiuočių ordinui. Pastarojo sekuliarizacija plačiai atvėrė kelius reformacijos idėjų plėtrai, todėl valdančiosios Hohencolernų dinastijos atstovui kunigaikščiui Albrechtui nebuvo sunku įvesti krašte liuteronybę.
Reformacija Europoje nebuvo vienalytė, greta M. Liuterio pasekėjų, kuriuos vėliau imta vadinti tiesiog liuteronais, susiformavo šveicariškoji (helvetiškoji) protestantizmo kryptis, kurią taip pat pagal vienos ryškiausių jos atstovų Jono Kalvino (Jean Cauvin - lot. K. Calvin) vardo santrumpą imta vadinti kalvinistais, nors patys jie save vadina reformatais (vardas kilo iš pavadinimo bažnyčios, kuri save vadina Dievo žodžiu reformuota krikščionių bažnyčia).

Lietuvos dailės muzijaus Prano Domšaičio galerijoje lapkričio 21 vakarą susirinko gausus būrys į Klaipėdos miesto garbės piliečio, architektūros istoriko dr. Jono Tatorio dailės parodos atidarymą. Galerijoje, didelėje salėje eksponuojami visuomenei nepažįstami Jono Tatorio akvarelės paveikslai. Parodos atidarymą pradėjo ir vakarą vedė galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė.