Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Ketvirtasis susitikimas teisingumo ministerijoje
Antradienis, 18 Lapkritis 2008 19:27
Ketvirtasis susitikimas teisingumo ministerijoje

Lietuvos teisingumo ministras P.Baguška jau penktą kartą pakvietė dviejų evangelikų reformatų religinių bendrijų vadovus R.Mikalauską (tradicinė religinė bendrija: Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios -Unitas Lithuaniae- Sinodas, registruota 2002 metais) ir A.Kvedaravičių (tradicinė religinė bendrija: Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia, registruota 2003 metais) į pokalbį, siekiant pašalinti nesutarimus tarp dviejų Teisingumo ministerijoje įregistruotų Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų religinių bendrijų. Tokiam susitikimui paskatino Teisingumo ministerijos iniciatyva pasiektas susitarimas Lietuvos sentikių Bažnyčioje, kur buvo pabaigtas daugiau nei dešimt metų trukę nesutarimai. Iki šiol įvykę trys susitikimai buvo be rezultatų. Paskutinis, trečiasis, įvyko šių metų vasario 7 dieną. Jame pirmą kartą dalyvavo taip pat evangelikams reformatams artimos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

Šių metų spalio pabaigoje teisingumo ministras pakvietė vėl aukščiau paminėtus bendrijų vadovus susitikti lapkričio 6 dieną Teisingumo ministerijoje. Prieš susitikimą Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kun. R.Mikalauskas raštu pateikė pasiūlymus galimam sutarimo procesui ir konflikto pašalinimui. Buvo pasiruošęs į susitikimą atvykti. A.Kvedaravičius, pradžioje lyg ir neprieštaravęs susitikimui, prieš susitikimą atsiuntė raštą, kuriame padėkojo už dėmesį ir pareiškė, kad savo požiūrį „į minėtą atskalą esame išsakę susitikimuose ministerijoje ir raštuose, kurie buvo pasiūsti Teisingumo ministerijai" taip pat teigė, kad buvusiuose susitikimuose „atskalos vadovai aiškiai nepripažįstantys Lietuvos evangelikų reformatų vidaus teisės normų [...] todėl nepripažįsta "atskalos" ir neturi pagrindo su ja derėtis" (kalba citatose netaisoma). Planuotas susitikimas buvo atšauktas.

Lapkričio 15 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus sukviestame visų Lietuvos tradicinių religijų vadovų susitikime teisingumo ministras ir sentikiai buvo pasveikinti pabaigus vidinį konfliktą. Tą progą ministras kreipėsi dar kartą į A.Kvedaravičių bei R.Mikalauską, kviesdamas susitikti Teisingumo ministerijoje ir sentikių pavyzdžiu išspręsti nesutarimus. Taip pat pakvietė šiame susitikime vėl dalyvauti Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupą Mindaugą Sabutį. Ministras tuomet pastebėjo, kad iš Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae- Sinodo pusės lapkričio susitikimui buvo atsiųsti geri pasiūlymai konstruktyvaus dialogo pradžiai. Ketvirtojo susitikimo data buvo derinama su visais galimais susitikimo dalyviais. Sutarta susitikti gruodžio 10 dieną. Iki pat planuotos dienos nebuvo aišku ar A.Kvedaravičius dalyvaus. Vėl likus keletui dienų iki susitikimo Teisingumo ministerija gavo jo raštus iš kurių buvo matyti, kad susitikime jis nedalyvaus. Atvykus vyskupui M.Sabučiui, kun. R.Mikalauskui ir dalyvaujant ministrui P. Baguškai, ministerijos religijos reiklų vyr. specialistams M. Ališauskienei bei D.Glodeniui bei ministerijos sekretoriui A. Kazlauskui susitikimas įvyko. Buvo perskaityti gauti raštai.

Kun. R.Mikalauskas pastebėjo, kad „šiuo metu Lietuvoje veikia dvi evangelikų reformatų religinės bendrijos, juridiškai užfiksuotos kaip: iš vienos pusės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios- Unitas Lithuaniae- Sinodas ir iš kitos pusės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia su religiniu centru Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija. Minėtos religinės bendrijos yra atstovaujamos jų vadovų, įvardinamų generaliniais superintendentas. Abi bendrijos savo vidaus gyvenimą grindžia bažnytine teise. Jos pagrindu jos turi atitinkamus ryšius su savo parapijomis bei tarptautine evangelikų reformatų bendruomene. Bažnytinės teisės atžvilgiu abi bendrijos teigia veikiančios teisėtai ir viena kitos teisėtumą ar teisėtą egzistavimą kvestionuoja, yra konflikto stadijoje, matomai, administraciniu požiūriu. Valstybės kompetentingos institucijos ir visų pirma LR Teisingumo ministerija, laikosi pozicijos, kaip trečioji šalis ir valstybinė institucija negalinti bažnytinės teisės pagrindu nustatinėti santykių su bendrijomis ar kvestionuoti bažnytinės teises pagrindu vienos ar kitos bendrijos veikimo. Vadovaujasi išimtinai LR Konstitucija ir Įstatymais. Religinių bendrijų konfliktas nuolatos kelia įtampą ir liečia ne tik pačias bendrijas, bet ir valstybines institucijas, o taip pat apskritai krikščionis, ypač tradiciškai artimą Lietuvos evangelikų liuteronų religinę bendriją. Kelia tam tikrą nestabilumą visuomenėje. Galima daryti išvadą: bendrijų konfliktas nenaudingas nei vienai evangelikų reformatų bendrijai, evangelikams liuteronams, Valstybei bei apskritai visuomenei." Toliau kun. R.Mikalauskas minėjo, kad visuomet įmanomas taikus sambūvis tarp net labai didelius nesutarimus turinčių subjektų ir įmanoma žengti pirmuosius žingsnius, jeigu yra atsiliepiama į išankstines sąlygas:

1. Išvada apie konflikto žalą visoms pusėms yra teisinga. T.y. visos pusės suinteresuotos konflikto pabaiga. Pradinėje stadijoje siekiant tarpusavio konfliktuojančių bendrijų taikaus (pakantaus) sambūvio.
2. Visos pusės sutaria dėl trečiosios suinteresuotos pusės tarpininkavimo. Reikalinga paruošti šios institucijos veikimo nuostatus ir abi bendrijos jiems pritartų.
3. Dėl skirtingo bažnytinė teisės veikimo, suvokimo ar interpretacijos minėtose evangelikų reformatų bendrijose ir galimo komisijos narių kompetencijos trūkumo šioje srityje ar dėl esminės pozicijos būsimose derybose iš vis nesivadovauti bažnytinės teisės nuostatomis, nebent konkrečiais klausimais dėl to sutartų abi konfliktuojančios bendrijos.
4. Taikaus sambūvio pagrindu būtų: realios faktinės situacijos fiksavimas. Esamoje situacijoje kylančių abiejų bendrijų pagrįstų poreikių pripažinimas bei derybos juos suderinant protingumo principu arba siekiant kompromiso.
5. Viešumas. Apie pokalbių eigą ir pasiektus, nepasiektus sutarimus būtų skelbiama visų suinteresuotų pusių informacijos priemonėse.

Buvo taip pat perskaityti A.Kvedaravičiaus adresuoti teisingumo ministrui pasiūlymai Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Unitas Lithuaniae- Sinodui: „siūlome jums prašyti Teisingumo ministeriją panaikinti „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodo" registraciją; tiems nariams, kurie raštu buvo pareiškę, kad atsiskiria nuo Bažnyčios - kreiptis į Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo Kolegiją, prašant priimti į Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią. Sinodas įsipareigoja į šiuos prašymus geranoriškai atsižvelgti. Arba 2: Kadangi Didžiausią žalą Bažnyčiai daro dirbtina pavadinimų painiava, siūlome pakeisti jūsų bažnyčios pavadinimą į kitą, pvz. kaip tai buvo 2003 Teisingumo Ministerijos raštuose minima „nauja religinė bendrija", galėtų būti „Naujoji Lietuvos reformatų Bažnyčia" ar koks kitas [...] po to tarpusavyje, arba su tarpininkais aptarti bendravimo būdą tarp krikščioniškų Bažnyčių priimtų ekumeninių principų pagrindu [...]". Taip pat kitame rašte dėl susitikimo A.Kvedaravičius teigė: „prielaida, kad Teisingumo ministerija laikosi neutralios „trečios šalies" pozicijos akivaizdžiai neatitinka tikrovės". Toliau jis teigė, kad „ negali būti derybų su partneriu, kuris nėra savarankiškas. Toks partneris nėra laikomas derybų subjektu. Manome, kad R.Mikalausko grupės išėjimą iš Bažnyčios atvirai organizavo, finansavo ir rėmė Vokietijos Lipės krašto Bažnyčios (EKD) darbuotojai [...] Iš esmės R.Mikalauskas yra tik jų darbuotojas. EKD taip pat finansuoja ir remia Klaipėdos universiteto evangeliškos teologijos katedrą, kuriai vadovauja D.Glodenio rengtuose raštuose minimas „žinovas" A. Baublys. Su minėta organizacija susiję asmenys taip pat remia „Reformacijos istorijos ir kultūros draugiją", kuriai faktiškai vadovauja vienas iš atskalos organizatorių D.Balčiauskas, o jos nariu yra kita D.Glodenio minima „žinovė , A.Baublio disertacijos vadovė doc. I. Lukšaitė. EKD taip pat dalinai remia Lietuvos evangelikų Liuteronų Bažnyčią. Kas gali paneigti, kad čia nėra iš anksto suplanuota tikslinė veikla." Savo raštą A.Kvedarvičius baigia: „Kadangio R.Mikalauskas yra viešai atsisakęs tiesiogiai bendrauti, tai Bažnyčios pasiūlymus pateikiame atskiru raštu Ministrui. Dar kartą dėkojame J.E.Ministrui už pastangas sprendžiant šią problemą ir su apgailestavimu sakome, kad nei Gen. Superintendentas, nei Sinodo Kolegijos prezidentas neturi teisės vienasmeniškai nesiskaityti su Sinodo sprendimais, ir deja negalės atvykti į siūlomą susitikimą 2007 gruožio 10 d.".

Iš aukščiau cituojamų eilučių jau galima pastebėti aiškų A.Kvedaravičiaus nusistatymą ir tuo pagrindu teigti, kad nevisos pusės suinteresuotos taikiu sutarimu. Teko konstatuoti, kad Teisingumo ministro iniciatyva pasibaigė be rezultatų A.Kvedaravičiui nesutikus eiti į bet kokius pokalbius, keliami ultimatyvūs reikalavimai. Vyskupas M.Sabutis ministro prašymu sutiko dar kratą kreiptis į A. Kvedarvičių, pakviesti susitikimui bažnytinėje aplinkoje. Kun. R.Mikalauskas sutiko tokiame pokalbyje dalyvauti. Tačiau, išreiškė nusivylimą, kad kompromisui žymiai geresnės sąlygos buvo sudarytos Teisingumo ministerijoje, kur derybų subjektai galėjo išvengti papildomų formalių ginčų, kylančių iš bažnytinės tesės. Iš kitos pusės, bažnytinėje aplinkoje būtų galima atidėti tuos A.Kvedaravičiaus išsakytus bet teismuose nepagrįstus argumentus apie neva ministerijos klaidas dėl registracijos ir iš esmės įsigilinti į bažnytinę teisę bei jos pagrindu pasiekti galutinį sprendimą. Būtų galima jį pranešti Teisingumo ministerijai ir įforminti iš tiesų pagal bažnytinę teisę veikiančią vienintelę Lietuvos evangelikų reformatų bendriją.

Būtent, bažnytinės teisės pagrindu visos be išimties evangelikų reformatų Bažnyčios užsienyje, visuomet istoriškai bendravusios su Lietuvos evangelikais reformatais, pripažįsta tik Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios - Unitas Lithuaniae -Sinodą, bei Sinodo Biržuose išrinktą generalinį superintendentą. Taip pat ir vienintelė veikianti emigracijoje Lietuvių evangelikų reformatų Sinodo Kolegija JAV vienareikšmiškai pripažįsta tik Biržuose Sinodo suvažiavimuose išrinktus Lietuvos evangelikų reformatų atstovus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra panašiai, didžioji dauguma iš tiesų veikiančių, o ne „popierinių" evangelikų reformatų parapijų savo delegatus siunčia į Sinodų suvažiavimus Biržuose ir yra aptarnaujamos juose ordinuotų dvasininkų.

Liuteronų vyskupas M.Sabutis ketina kviesti R.Mikalauską ir A.Kvedaravičių į susitikimą kitų metų pradžioje.

InfoRef.lt