Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Valdžios atstovai turi įsigilinti į mūsų problemą, o ne eskaluoti, kad esame susiskaldę
Trečiadienis, 09 Rugsėjis 2009 10:25

rimas_2009Pastaruoju metu daug kalbama apie vienos iš tradicinių religinių bendrijų - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios susiskaldymą. Būtent tą priežastį ir nurodo oficialūs valstybės asmenys, paklausti, kodėl perlaidojant kunigaikščių Radvilų atstovų, išpažinusių reformatų tikėjimą, palaikus Dubingiuose atlikti religinių apeigų nebuvo pakviesti čia pat buvę Lietuvos reformatų bažnyčios dvasininkai, taip pat kunigai iš Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, JAV. Apie tai, kas iš tikrųjų šiandien vyksta šioje negausioje, tačiau gilias tradicijas turinčioje religinėje bendruomenėje žurnalistė Aurelija Arlauskienė kalbėjosi su Lietuvos evangelikų reformatų generaliniu superintendentu kun. Rimu Mikalausku

Viešojoje erdvėje Lietuvos evangelikų reformatų vardu prisistatomi du vienos bažnyčios vadovai - Jūs ir Algimantas Kvedaravičius. Todėl galima suprasti ir valdžios atstovus, kurie, vengdami nesusipratimų per tokį iškilmingą renginį, kaip laidotuvės, iš viso atsisakė reformatų religinių apeigų ir didžiųjų Lietuvos kunigaikščių palaikai perlaidoti kaip bedievių. Nors atvedė į Lietuvą reformaciją, statė bažnyčias, buvo giliai tikintys žmonės.

Tenka tik apgailestauti, kad neaiškios vieno žmogaus ambicijos sunaikino kelių mėnesių darbą. Prieš kelis mėnesius premjerui Andriui Kubiliui paskelbus kunigaikščių Radvilų perlaidojimo datą ir sudarius vyriausybinę komisiją, Reformatų Bažnyčia (ją tesėtai Lietuvoje atstovauja juridinis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios-Unitas Lithuaniae- Sinodas) taip pat ėmė ruoštis šioms iškilmėms. Radvilų Biržų-Dubingių giminė ir veikla yra itin svarbios visiems reformatams Lietuvoje. Regis, visai suprantama, kad dvi nepriklausomos institucijos - Valstybė ir Bažnyčia - tokia proga gali ir turi bendradarbiauti. Todėl įvyko ne vienas bendras Bažnyčios ir vyriausybinės komisijos atsakingų asmenų pasitarimas. Buvo numatytas dvasininkų dalyvavimas perlaidojimo iškilmėse.

Kas gi buvo sutarta?

Kad Bažnyčia pakvies užsienio reformatų vadovus iš Lenkijos, Vokietijos, JAV, Švedijos, Šveicarijos, Nyderlandų, Škotijos ir kt. valstybių, o valstybė apie tai informuos šių valstybių diplomatines atstovybes. Vilniaus evangelikų reformatų parapijos choras „Giesmė" turėjo giedoti laidotuvių ceremonijoje. Buvo suplanuotos dviejų atsisveikinimo vakarų evangelikų reformatų sakralinės valandos. Kai viskas buvo aptarta ir suplanuota, A.Kvedaravičius sukruto siūlyti savo paslaugas ir kelti pretenzijas vyriausybės komisijai. Komisija, matyt,  suglumo  nes turėjo priimti sprendimą, su kuo toliau dirbti. Likus kelioms dienoms iki iškilmių, man pranešta, kad Reformatų Bažnyčia yra pašalinta iš perlaidojimo ceremonijos. Neliko nieko kito, kaip greitai perorganizuoti savo veiksmus. Nepaisant to mes, reformatai, dėkojame organizatoriams už sudarytas palankios sąlygas, pasibaigus valstybinei ceremonijai, kartu su užsienio atstovais kunigais laikyti pamaldas Dubingių evangelikų reformatų bažnyčioje ir naujai pašventinti kapavietę. Maldoje buvo prisiminti čia palaidoti savos konfesijos broliai ir seserys.

ELTOS išplatintame Vyriausybės pranešime vakar rašoma: "Premjero sudarytai Radvilų perlaidojimo tarpžinybinei darbo grupei, vadovaujamai Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio, iškilo problemų, nes oficialiose iškilmėse siekė dalyvauti dvi Lietuvos evangelikų reformatų religinės organizacijos. Dėl to darbo grupė paliko teisę pačioms evangelikų reformatų religinėms bendrijoms apsispręsti dėl religinių apeigų atlikimo laiko ir būdo. Nepavykus susitarti dėl vieningo dalyvavimo iškilmėse, darbo grupė priėmė sprendimą, kad abiejų evangelikų reformatų religinių bendrijų atstovai atskirai atliks religines apeigas Radvilų giminės atstovų palaikų pagerbimo ir lankymo dienomis, taip pat perlaidojimo dieną, kriptos lankymo metu."  Vadinasi, tai - darbo grupė priėmė sprendimą leisti  evangleikams reformatams patiems susitarti dėl apeigų?

Vertinu, jog Vyriausybėje pajuto atsakomybę dėl įvykio ir surado laiko pasiteisinti. Deja, iš šio oficialaus pasiteisinimo matyti, jog yra tik viena teisi - darbo grupė ir neteisios "dvi evangelikų reformatų organizacijos"...  Tiesa, kad problemos iškilo. Dar iki  darbo grupės sudarymo jos buvo. Joms išvengti nuo pat pradžių atkreipiau dėmesį į galimą A.Kvedaravičiaus destruktyvų elgesį ir galimą neigiamą reakciją į mūsų bendradarbiavimą. Matyti, kad į tai nebuvo atsižvelgta. Dirbome kartu iki paskutinių dienų. Paskui buvome žodžiu informuoti "jog sprendimą priims premjeras". Dabar, regime, jog premjeras visai niekuo dėtas. Susidaro įspūdis, jog kalbama buvo viena, o dabar -  rašoma kita. Apie darbo grupės leidimą mums susitarti su A.Kvedaravičiumi sužinojau vakar iš pranešimo. Nesuprantu šitokio pasiteisinimo, nes Vyriausybės darbo grupė turėjo pati priimti sprendimą - dirbs su mumis ar su kuo toliau, ar dirbsime kaip atskiros institucijos.  Darbo grupė ir taip neturėjo  įgaliojimų  iš mūsų  atimti teisę tartis, tad ir negalėjo "palikti teisės" mums tartis ar nesitarti su kažkokiu skandalingu piliečiu. Esame laisvi bet kada tartis ar nesitarti su bet kuo ir be Vyriausybės leidimo. Apie jokius pasitarimus su A.Kvedaravičiumi nebuvo nė kalbos. Buvome tik informuojami, likus dienai iki iškilmių, jog A.Kvedarvičius pareikalavo laiko sau 18:00 valandai penktadienio vakarui. Nutarėme nekelti įtampos ir neapsunkinti darbo grupei gyvenimo, sutikome nusileisti ir numatytų penktadienio pamaldų laiką paankstinome vieną valandą, o vakaro atsisveikinimo liturgijos laiką pavėlinome 19:00 valandai. Galiu sutikti su Vyriausybės pranešimu tik iš dalies dėl religinių apeigų: perlaidojimo  metu religinės evangelikų reformatų apeigos buvo atliktos, tačiau, iš dalies. Vakaro atsisveikinimo liturgijos - taip. Ir  kapavietės pašventinimo liturgija, jau po ceremonijos taip pat. Nebuvo jokių evangelikų reformatų liturgijos apeigų išlydint, lydint ir atvykus prie kriptos. Buvo valstybinė - sekuliari ceremonija, nebuvo nė evangeliškos giesmės ar maldos. Po ceremonijos nebuvo pranešta susirinkusiems, jog po lankymo, praėjus pusvalandžiui, vyks evangelikų reformatų pamaldos. Beje, Vyriausybė neturi jokių įgaliojių mums leisti ar neleisti laikyti pamaldas vieniems ar su  kuo kartu. Toks sprendimas - nekorektiškas ir pažeidžia nesikišimo principą. Tai nusprendžiame mes patys. Valstybė ir jos sudaryta darbo grupė taip pat buvo laisva  derinti  savo darbą su Bažnyčios atsakingais asmenimis ar su bet kuo, kas buvo suinteresuotas šiose  iškilmėse dalyvauti.  Man labai gaila, kad Valstybės atsakingi tarnautojai, gaunantis už savo darbą atlyginimą iš mokesčių mokėtojų,  nesugeba su savo piliečiais  derinti savo darbo. Savo darbo broką slepia žemindami Bažnyčios vardą viešai įvardindami ją viena  iš "organizacijų" .  Šis įvykis bus mums karti pamoka. Esame dėkingi Molėtų rajono savivaldybei, už sudarytas sąlygas pamaldoms. Už paliktą įgarsinimo aparatūrą, ja galėjome naudotis per pamaldas. Tai buvome sutarę žodžiu ir savivaldybės žodis šios šventės atžvilgiu mums buvo patikimesnis nei Vyriausybės. Per pamaldas Dubingiuose kreipiausi į susirinkusius, atsiprašydamas už padarytas klaidas. Žinoma, kad ir mes, kaip Bažnyčios vadovai padarėme klaidų, kad išvengtume šios nemalonios situacijos, aptemdžiusios iškilmingą įvykį. Turėjome labiau formalizuoti mūsų bendradarbiavimą, palaikyti raštu ryšį su valdininkais ir, iškilus problemoms, siūlyti daugiau galimų ir visoms pusėms priimtinų sprendimų. Atsižvelgti į didžios valstybės tarnautojų galimą biurokratiškumo inerciją.

Per laidojimo ceremoniją A.Kubilius sakė, jog Radvilos Lietuvoje puoselėjo Jono Kalvino idėjas, tačiau neužsiminė nei apie jų priklausymą evangelikų reformatų Bažnyčiai, nei apie nuopelnus jai. Įdomu, kad ir ant Radvilų kapavietės paminklinės lentos nėra paminėta, jog jų palaikai ilsisi pačių statytoje Dubingių evangelikų reformatų bažnyčioje.

Esu įsitikinęs, kad tokie nesusipratimai yra dėl to, kad Vyriausybės vadovams per pastaruosius dvidešimt metų tradicinių religijų, turinčių nehierarchinę santvarką Lietuvoje, klausimais patarinėja Romos katalikų hierarchų deleguoti atstovai ar asmenys neturintis patirties su nehierachinėmis religijomis. Tai paaiškintų situaciją, kodėl iki šiol valstybė nesugeba nustatyti santykių su jų kompetentingomis bendrijų vadovybėmis pagal tradicinių religijų teisę. Kalbama ne tik apie reformatus, bet ir apie kitas nehierarchines konfesijas, kurias neva skaldo nesutarimai. Manyčiau, būtinas patarėjas Vyriausybei būtent šių  nehierarchinių konfesijų opiems reikalams išspręsti.

Dokumentai liudija, kad Lietuvoje veikia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios-Unitas Lithuaniae-Sinodas, įregistruotas 2002 metais, kurio generalinis superintendentas esate jūs bei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija, įregistruota 1995m., ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia, įregistruota 2003-aisais, kurioms vadovauja A.Kvedaravičius). Tai kas iš tikrųjų turi teisę atstovauti Lietuvos reformatų bažnyčiai?

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios-Unitas Lithuaniae-Sinodas įregistravimo teisėtumą nagrinėjo Lietuvos administracinis teismas (2004 01 22, byla Nr.I(16)-286/2004), taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2004 05 20, byla Nr.A(8)-434-04). Minėtuose teismuose priimti sprendimai dėl šio juridinio asmens teisėto registravimo. Viešai skelbiama, kas turi įgaliojimus šį juridinį asmenį atstovauti, kas yra įgaliotas vadovas. Kas ir kaip įgaliojo atstovauti kitus du minėtus juridinius asmenis bei ar jie gali atstovauti visus Lietuvos evangelikus reformatus - duomenis rasti sudėtinga.

Valstybė pasirinko kompromisinį kelią ir bendrauja su abiem evangelikų reformatų juridinių asmenų vadovais, nesiaiškindama, ar jie pagal bažnytinės teisės normas turi aukščiausiosios vadovybės - Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įgaliojimus, ar ne. Bandymas geranoriškai, visoms suinteresuotoms pusėms susėdus prie stalo išsiaiškinti, Teisingumo ministerijoje baigėsi nesėkmingai (iš septynių suorganizuotų susitikimų Teisingumo ministerijoje, paskutinius du pilietis A.Kvedaravičius tiesiog ignoravo). Buvo sugaištas laikas, deja, tolimesnių veiksmų keičiant padėti nebebuvo. Todėl valdžios atstovams derėtų įsigilinti į valstybės ir evangelikų reformatų santykių problemą, o ne eskaluoti ją, tvirtinant, kad evangelikai reformatai yra susiskaldę.

Tai kas pagal bažnytinės teisės normas turi aukščiausiosios vadovybės - Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įgaliojimus?

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia -Unitas Lithuaniae- Sinodas. Jo vadovybė turi visus aukščiausios Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinės vadovybės - Sinodo įgaliojimus. Būtent šis juridinis asmuo bei jo vadovybė tęsia Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo 1924 m. nustatytus ryšius su užsienio evangelikais reformatais - yra Pasaulio reformuotų Bažnyčių aljanso (World Alliance of Reformed Churches - WARC) narė. Šis aljansas vienija nuosaikios krypties evangelikus reformatus ir yra didžiausia evangelikų reformatų sąjunga pasaulyje. Jai priklauso visos pagrindinės - nacionalinės Europos ir kitų kontinentų evangelikų reformatų Bažnyčios. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia-Unitas Lithuaniae-Sinodas taip pat palaiko tiesioginius partnerinius ryšius su Europos ir Pasaulio reformatų Bažnyčiomis, su Lietuvių evangelikų reformatų Sinodo Kolegijos vadovybe Čikagoje.

Kiek šiuo metu ir kur veikia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios-Unitas Lithuaniae-Sinodas parapijų?

Iš viso 11 - Biržuose, Vilniuje, Kėdainiuose, Nemunėlio Radviliškyje, Panevėžyje, Švobiškyje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune, Papilyje ir Salamiestyje. Taip pat vykdome ganytojišką veiklą, gausėja įšventintų dvasininkų, Biržų rajono mokyklose šalia katalikų tikybos ir etikos, mūsų Bažnyčios katechetai dėsto evangelikų reformatų tikybą, veikia prieškaryje veikusi ir po Nepriklausomybės atgavimo atkurta Lietuvos evangelikų reformatų jaunimo draugija „Radvila" (žr. www.radvila.lt), Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia-Unitas Lithuaniae-Sinodas 2004 m. įsteigė vaikų globos namus (Medeikių kaime, Biržų raj.), veikia reformatų-katalikų senelių globos namai Nemunėlio Radviliškyje, Biržų r., sėkmingai gyvuoja sekmadieninės vaikų mokyklėlės, vasaros vaikų, jaunimo ir šeimų dvasinio ugdymo stovyklos, remontuojamos bažnyčios, parapijų namai - kuriama bazė dvasiniam darbui. Vilniuje kas mėnesį leidžiamas informacinis-edukacinis leidinys „Vilniaus reformatų žinios" bei almanachas „Apžvalga". Operatyvias naujienas atspindi internetinis portalas www.ref.lt.

Didžiuojamės, kad būdami nedidele konfesija savo dvasinę misiją sugebame vykdyti tik iš tikinčiųjų aukų bei 2 procentų paramos. Neturime nekilnojamo turto, kuris būtų skirtas komerciniams tikslams. Valstybės teikiama kasmetinė finansinė parama yra tik maža dalis, kurią išleidžiame remontuodami sovietmečio nacionalizacijos suniokotas bažnyčias, neretai valstybės saugomus kultūros paminklus.

Dėkojame už pokalbį.