Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Biržų evangelikų reformatų vadovybė pasisakė dėl Laisvės paminklo likimo
Pirmadienis, 27 Vasaris 2012 17:32
birute_bEvangelikų reformatų parapijos aukštesnioji vadovybė - parapijos seniūnų tarybos sueiga. Joje išsprendžiami parapijai svarbiausi ekonominiai-finansiniai ar organizaciniai klausimai. Biržų evangelikų reformatų parapija yra suskirstyta į penkioliką smulkesnių apylinkių, kurias atstovauja jose pasitikėjimą gavę vienas ar du atstovai - seniūnai. Jie įeina į parapijos seniūnų tarybos sudėtį, kartu su Sinodo paskirtais parapijoje tarnauti dvasininkais - klebonu ir antruoju dvasininku - vikaru. Visi tarybos nariai turi po vieną sprendžiamąjį balsą. Svečio ar viešnios teisėmis posėdyje gal dalyvauti, pasisakyti ir į jį su klausimais kreiptis kiekvienas parapijietis.
2012 metų vasario 23 dienos eilinis Biržų evangelikų reformatų parpijos seniūnų tarybos posėdis tapo neeiliniu savo kitokia, parapijos seniūnų tarybai neįprasta esme - viešo ir aktualaus visai Biržų visuomenei klausimo. Dienotvarkėn buvo įtrauktas svarstyti Laisvės arba dar liaudiškai vadinamas Birutės paminklo likimas. Absoliuti dauguma evangelikų reformatų išpažinimo biržiečių yra Biržų krašto praeities kartų vaikaičiai. Mums, evangelikams reformatams, rūpi Biržų krašto gyvenimas. Jis išskirtinis ne alumi ar duona. Alų virti ar duoną kepti sugeba ir kitų Lietuvos provincijų gyventojai. Biržai, kaip Klaipėdos kraštas, Tauragė ir Kėdainiai ypatingi savo daugiakonfesiniu istoriniu paveldu ir gyva jo dabartimi.

Mus jaudina ir vargina įsisenėję nesutarimai ir diskusijos dėl Laisvės paminklo Biržuose. Šį klausimą posėdžiui pristatė Biržų evangelikų reformatų parapijietis, Biržų r. savivaldybės tarybos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos atstovas Povilas Stakionis. Su juo svečio teisėmis posėdyje dalyvavo Biržų evangelikų reformatų parapijietis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys Kostas Trečiokas. Susirinkime buvo perskaitytas parapijiečio ir nuoširdaus Biržų r. istorinio paveldo puoselėtojo, kraštotyrininko Jono Dagilio atviras laiškas. Po broliškai atvirų diskusijų Biržų evangelikų reformatų parapijos vadovybė priėmė sprendimą - vienbalsiai, sutardami ir pareikšdami savo poziciją Biržų r. vadovams ir visuomenei. Pagal reformatų bažnytinės teisės reikalavimus šis parapijos seniūnų tarybos sprendimas įsigalios per dvi savaites, jei nebus sustabdytas aukštesnės evangelikų reformatų vadovybės - Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento arba Konsistorijos.

Parpijos seniūnų tarybos sprendime patvirtinama, jog XXa. pradžioje Laisvės paminklo vieta nebuvo pasirinkta atsitiktinai. Atsižvelgta į mieste gyvuojančias pagrindines tris krikščioniškas konfesijas: Romos katalikų, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų, jų taikų sambūvį mieste. Paminklas buvo pastatytas trijų Biržų bažnyčių trikampio viduje. Biržų evangelikų reformatų parapijos seniūnų taryba tai pabrėžia ir pasisako, jog ir dabar ir ateityje pilietiniams simboliams turi būti parinkta konfesiškai neutrali vieta. Senojo paminklo liekanų palaidojimo kriptoje idėja - palaikytina. Kriptos vieta privalo turėti amžinojo poilsio vietai t.y. kapinėms būdingą teisinį statusą.
Parapijos seniūnų taryba nutarė kreiptis į Biržų r. savivaldybe su prašymui suformuoti, galimai arčiausioje minėto bažnyčių trikampio viduje vietą kritusių už Laisvę Lietuvos karių kapinių sklypui, jį apjuosti kapinėms išskirti simboline kapinių tvora. Paminklą - kopiją palikti esamoje vietoje, o kriptą originalo liekanoms saugoti įrengti šios teritorijos pietinėje dalyje. Patį sklypą sutvarkyti ir įprasminti kaip visų žinomų ir nežinomų kritusių už Lietuvos valstybės laisvę karių atminimo vietą - kapines. Negalime išvengti esamos padėties, jog Biržų mieste turime karių kapines. Tebus jos dvi. Su derama gyvybę praradusiems žmogiškąja pagarba. Atskiros kapinės, šalia, perskirtos gatvele, vedančia link mūsų miesto ir krašto tikro ir gyvo istorinio simbolio - kunigaikščių Radvilų pilies. Parapijos seniūnų tarybos nuomone šia gatve būtų galima vėl atidaryti eismą. Kaip nieko netrikdo eismas į Kilučius tarp dviejų konfesijų senųjų Kilučių kapinaičių, taip karių kapinėse atgulusiems neturėtų trikdyti ši senamiesčio gatvelė.
Niekam nevalia paniekinti kovose kritusių karių kapinių, net jei jie buvo priešų kariai. Žuvęs priešas - nebėra priešas. To nepaisė sovietiniai ideologai, niekino, kovojo jau su žuvusiais priešininkų kariais, niekino jų atminimą. Neturime to daryti mes, tuo labiau privalome prisiminti, kad Lietuvos žemė priglaudė tuos, kurie gynė jos valstybingumo laisvę. Bet kuriose kapinėse turi būti užtikrinta rimtis. Nepadoru politikuoti kapinėse, tam turi būti surastos kitos vietos. Pagarbai ir santarvei išlaikyti verta pasimokyti iš mūsų pačių patirties. Biržų rajone daugelyje kaimų yra kapinaičių, padalintų tvorele ar takeliu į dalis skirtas skirtingų konfesijų tikintiesiems laidoti... Kapinės yra skaudus netekties paminklas, bet tikinčiam asmeniui jos yra vilties bei ramybės vieta. Karių kapinės primena apie karų žiaurumą ir tragediją - savo vyrų ir sūnų netekusias motinas.

Lietuvos Laisvės karių kapinės primins apie laisvę, kuri buvo ginta, bet tuo metu neapginta. Nebuvo apgintas ir jos simbolis - švelniai daugelio biržiečių vadinamas Birute. Ne tik jos neapgynėm... Nuo fanatikų neapgynėm Biržų evangelikų liuteronų bažnyčios, neapgynėm Biržų sinagogų. Kiek Lietuvos šeimų buvo išžudyta ar ištemta dėl to, kad nesugebėjome apsiginti? Nesugebėjome apginti to, kas buvo iš Dievo malonės mūsų miestui ir kraštui dovanota. Laisvės paminklo ir simbolinė Lietuvos karių kapavietė tegu bus priminimas apie palaidotą laisvę, bet sykiu ir viltį. Ji išsipildė. Tik iš Dievo malonės vėl mums buvo dovanotą Nepriklausomybę. Ši dovana yra pašventinta žmonių vaikų - karių gyvybėmis, motinų ir seserų, žmonų ir našlaičių skausmu daugelyje praeities kartų. Kiekviena žmonių karta savo laisvę privalo ginti. Paminklo pamatus Lietuvos laisvei savo šių dienų gyvenimu statome mes - šio krašto piliečiai. Geriau, kad jis būtų doras ir išmintingas, pagal Dievo valią. Tuomet, gal bus tie pamatai verti įprasminti simboliu mūsų išaugintose vaikų ar vaikaičių ateities kartose. Meldžiame, kad pagaliau, būtų įgyvendintas vienbalsiai, jau beveik prieš du metus priimtas Biržų rajono sprendimas - nukasti dar likusius ir tebeveikiančius buldozerinio ateizmo simbolius - visus žemių pylimus prieš Biržų evangelikų reformatų bažnyčią. Mūsų parapijiečiai pamena per sekmadienio pamaldas po bažnyčios langais riaumojančius „staliniecus". Pylimų priedangoje nuo miesto ir jos svečių paslėpta mūsų bažnyčia, o prieš ją demonstruojasi savo paliktomis šiukšlėmis bei tuščiomis „puslėmis" pagirtauti ar pasileideliškai paūžti nusiteikę kai kurie biržiečiai. Dauguma jų - jauni žmonės. Mes juos matome. Tai labai primena panieką mūsų tikėjimui, kurią patyrėme sovietmečiu traktoriams rausiant pylimus.

Sprendimą Biržų Laisvės paminklo klausimu priėmė Biržų evangelikų reformatų parapijos seniūnų taryba, suvokdama, jog mes visi esame netobuli ir mirtingi žmonės. Čia dar neturintys išskirtinio supratimo ar išminties tais paprastais žemiškais klausimais. Meldėme Dievo, per Jėzų Kristų - mūsų Viešpatį, tiek sau, tiek visiems Biržų krašto piliečiams. Kviečiame dorai darbuotis savo pašaukime ir melsti Taikos ir Laisvės Biržams, tos kuri ne nuo žmonių, bet nuo Dievo ateina per Evangelijos žodį ( žr. Jn 8, 31-32).

Kun. Rimas Mikalauskas
Biržų evangelikų reformatų parapijos klebonas