Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Reformacijos Dienai
Penktadienis, 30 Spalis 2009 22:08
Niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, tai yra Jėzus Kristus
(1 Korintiečiams 3,11)

Reformacija neturi nei dienos, nei metų istorinės pradžios. Niekas už ją negavo autoriaus honoraro ir nesaugomos jos autorinės teisės. Ir ji negali būsi susieta su jokia istorinio herojaus pavarde. Reformacijos Dieną minint galime minėti tik vieną svarbiausią vardą - Jėzaus Kristaus vadą. Ir kalbėti tik apie vieną Kristaus Surinkimą - Bažnyčią, jo nuotaką. Nes tik viena yra jėga, pajėgianti išlaikyti ją skaisčią ir vertą savo jaunikio - tai Šventoji Dvasia. Ją Viešpats panorėjo apgyvendinti, per savo Žodį, moliniuose induose - mirtingųjų kūnuose. Jų prote ir širdyse. Tuomet jų tikėjimo liepsna tapo kaitresnė už viduramžių laužų liepsnas. Jų valia virto kietesnė už riterių kalavijus. Tarsi smauglys, piktasis nepaliovė tykoti net Viešpaties išrinktųjų: jėga ar vilionėmis- viduramžių persekiojimais, vėliau, švetimo amžiaus svaigulio ir socialinių utopijų sapnais. Kodėl jis turėtų ir šiandien liautis toliau vilioti Dievo žmones patogumų ir gerbuviško savivartojimo iliuzijomis? Jei jis negali nuversti pamato, tai ką gali toks neprietelius padaryti? Pabandyti nuo jo nutempti naivų šio laikmečio - gyvenimo keleivį!

Mielas Broli, miela Sese, teesie ši evangelikų plačiai pasaulyje minima Reformacijos Diena - tavo ir mano padėkos diena už tikėjimo kankinių liudijimą ateinančioms kartoms. Už perspėjimą būti drąsiems ir budriems. Tepadrąsina tikėjimo vyrų ir moterų praeities liudijimas saugoti jų palikimą. Gautą brangų paveldą iš tikėjimo protėvių. Jį privalome perduoti savo mylimiesiems ateities kartose. Perduoti gyvenimo po šia saule savo vietą kitiems, dar augantiems ant mūsų rankų ir ateinantiems.  Perduoti vietą ant to pamato, kuris jau padėtas nuo amžių ir per amžius. Tekyla iš širdies šią dieną mūsų bendra malda  Dangiškam Viešpačiui:

O visokio gailestingumo Tėve, kuris sau šventą surinkimą per savo Žodį ir Šventąją Dvasią įkuri ir išlaikai. Mes tave meldžiame, išlaikyk savo mažąją kaimenę prie tikros ir išganingos tiesos ir prie tikrų savo šventų sakramentų - dieviškųjų ženklų šventimo. Apsaugok savo krikščionių laivelį virš šėlstančių jūros bangų, idant nepaskęstų ir nepražūtų. Duok tavo Bažnyčiai stipriai ir nepajudinančiai stovėti ant to pamato, kurį pats padėjai. Imk mus, savo avis, į savo globą, idant niekas mūsų neištrauktų iš tavo rankos. Savo Žodžiui - neišblėstančiai šviesai mūsų širdyse neleisk išblėsti. Išlaikyk šiame pasaulyje savo Bažnyčią, kuri tave tikrai pažintų, tavimi pasitikėtų, garbintų ir tau šventai tarnautų. Pavadink į savo pulką tuos, kurie klaidžioja gyvenimo labirintuose, savo klaidose. Surask prapuolusius, kaip gerasis ganytojas, gydyk nuodėmių sužeistus. Pašvęsk mus tavo tiesoje, idant mes savo nedoru  gyvenimu nepadarytume tavo Bažnyčiai gėdos. Leisk pagal tikrą tavo mokslą gyventi, gerose ir piktose dienose išpažinti Evangelišką tikėjimą žodžiais ir darbais. Pažvelk maloningai į savo vynuogyną, kurį tu per Jėzų Kristų pasodinai ir palaiminai. Viešpatie, tu - mūsų tvirčiausia apsaugos pilis! Apgink mus nuo kreivų dvasinių mokymų, stiprink ir tvirtink savo tiesoje. Tau teesie šlovė per amžius. Amen.

(Malda 98 iš Giesmyno su maldų priedu Lietuvos evangelikų reformatų parapijoms, 1910, Vilnius (tekstas redaguotas 2009, Biržai)

Viešpaties ramybė teaplanko Jūsų širdis ir protus. 
Jūsų Dievo Žodžio tarnas, kun. Rimas Mikalauskas, gen. sup.