Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Pranešimas Sinodui. 2006 m. birželis
Trečiadienis, 18 Lapkritis 2009 22:20
Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento pranešimas Sinodui
(2006-06-23, Biržai)

Dvasininkų tarnystė. Neįmanoma įsivaizduoti Bažnyčios be tikinčiųjų. O be dvasininkų, Dievo Žodžio skelbėjų ir mokytojų- tikinčiųjų. Juk tikėjimas- iš Dievo Žodžio skelbimo. Pernai pranešime pastebėjau daug negerovių šioje srityje. Galima pasakyti, kad padėtis šioje srityje keičiasi. Per sinodinius 2005 metus pastoviai tarnavo 4 dvasininkai: kunigai R.Mikalauskas, T.Šernas, diak. S.Švambarienė ir Šiaulių reformatų parapiją aptarnaujantis liuteronų kun. R.Pukys. Šiemet visą savo darbingą laiką gali paskirti dvasiniam tarnavimui jau nebe 3 (kaip pernai), bet 4 dvasininkai. Jau antrus metus dvasininkams labai takina teol. st. lektr. R.Stankevičius. Jis yra Sinodo remiamas ir aiškią dvasininko perspektyvą turintis studentas, tačiau jis negauna jokios finansinės paramos iš Sinodo lėšų. Jam priskirtas Sinodo tarnybinis automobilis, kurio dėka sudaromos sąlygos padėti dvasininkams visose parapijose, kur tik yra poreikis.

2005 metų liepos mėnesį, išpildant kan.VI-2005, Dėl misijos (skiriantis diak. S.Švambarienę N.Radviliškio parapijos administratore bei vaikų namų Medeikiuose kapelione) diak. Sigita Švambarienė persikėlė gyventi į Biržus. Spalio neeilinio Sinodo suvažiavimo metu buvo dar patvirtinta diak. S. Švmbarienės misija antrąja dvasininke Biržuose. Dvasininkų tarnystės išlaikyme buvo išpildyti fundamentalūs 2005 metų eilinio Sinodo sprendimai. Nuo 2005 metų spalio pradėjo veikti šių sprendimų įgyvendinimas, pasirašytos trišalės sutartys tarp Sinodo, dvasininkų ir parapijų. Sinodas prisiėmė atsakomybę kas mėnesį išmokėti didžiąją dalį dvasininkų išlaikymo. Kita dalis teko tiesiogiai parapijoms. Savo ruoštu, dvasininkai vykdo Sinodo priimtą sprendimą savo tarnystės metu surinktas aukas pervesti į Sinodo sąskaitą, dvasinės tarnystės tikslams. Tai iš esmės užtikrino socialinį dvasininkų stabilumą bei įgalino kaupti lėšas Sinodo sąskaitoje konkrečiai- dvasinei tarnystei išlaikyti. Kuo bus daugiau sukaupta jai lėšų, tuo bus sukurtas ekonominis pagrindas didinti tarnaujančių dvasininkų skaičių bei gerinti jų tarnystės sąlygas.

Dvasininkų stygius dar didelis. Tai patiria pirmiausia patys dvasininkai prisiimdami realiai neįmanomą įvykdyti krūvį. Apytikriai jau užpildomos formalios tarnystės vietos, bet realiai tarnystė yra vykdoma dvasininkų šeimos, poilsio, savišvietos ir sielovados kokybės sąskaita. Atliekami svarbiausi, „svylantys" patarnavimai ar darbai vienoje ar kitoje vietoje. Pvz.: kun. T.Šernas - Vilniaus parapijos klebonas, atlieka taip pat vice-superintendento pareigas (pavaduodamas arba daug padedamas gen. superintendentui). Jis yra taip pat yra Konsistorijos narys dvasininkas ir viceprezidentas. Aktyviai dalyvauja Dvasininkų sesijų darbe. Diak. Sigita Švambarienės didelę laiko ir jėgų dalį atima kapeliono tarnystė vaikų namuose, po to pavaduojant Biržų kleboną ir tik trečioje vietoje lieka dvasinis darbas N.Radviliškio parapijoje. O dar pridėkime jos aktyvų bendradarbiavimą Dvasininkų sesijose ir Konsistorijos darbe. Jai išlieka atsakomybė už Klaipėdos parapijos administravimą. Gen. superintendentui taip pat papildomai „darbo" suteikia A.Kvedaravičiaus inicijuoti teisiniai procesai dėl Kėdainių parapijos juridinių reikalų ir apskritai tebesitęsiantis juridinių klausimų sprendimas santykiuose su Valstybe. Išlieka toliau rūpestis dėl toliau nuo Biržų esančių vakuojančių parapijų: Kėdainiuose ir Švobiškyje.

Kad būtų galima susidaryti apytikrį vaizdą apie dvasininkų siekiamą išpildyti tarnystę, ją įvardinu sąlyginiais dvasinio darbo etatais. "Sąlyginį etatą" suprantu kaip 8 valandų dienos darbą su dviem laisvom savaitės dienomis. Susumuojant jau dabar siekiamą išlaikyti dvasinės tarnystės krūvį ir norint jį išpildyti mano paskaičiavimu šiuo metu reiktų sąlyginių etatų:

0,5 gen. superintendento
0,2 vice-superintendento
1 dvasininko etato vaikų namų kapeliono pareigoms
1 dvasininko etato Biržų parapijos klebono
0,5 Biržų antrojo dvasininko
0,5 N.Radviliškio administratoriaus
0,25 Kėdainių parapijos administratoriaus minimaliai tarnystei
0,25 Švobiškio parapijos administratoriaus minimaliai tarnystei
0,125 Šiaulių parapijos administratoriaus minimaliai tarnystei
0,125 Klaipėdos parapijos administratoriaus minimaliai tarnystei
1 Vilniaus parapijos klebono

Liuteronų kun. R.Pukys paima Šiaulių parapijai tenkantį minimalų 0,125 sąlyginio etato krūvį. Prie dvasinės tarnystės dar pridėkime dvasininkų keliones (nuo Biržų į Klaipėdą, Kėdainius ar Vilnių). Taip pat atliekamą Sinodo raštinės sekretoriaus (kanclerio) darbą, tenkantį gen. superintendentui. Sinodo raštinės sekretoriaus darbas tikrai reikalingas 1 sąlyginio etato. Vadinasi, dvasininkų krūvis šiuo metu yra realai toks: 3 dvasininkams tenka 6,325 etato. Palyginus su 2004-siais, kai tą patį krūvį turėjo pakelti 2 dvasininkai, situacija iš ties- žymiai pagerėjo.

Mūsų Bažnyčioje nėra normali dabartinė situacija, kuomet iš vis nėra paskirta dvasinio aptarnavimo Papilio, Kauno ir Panevėžio parapijoms. Iš esmės visos jos reikalingas po 1 sąlyginį dvasinio aptarnavimo etatą. Šiuo metu šioms parapijoms patarnauti dažniausiai būtiniausiu reikalu (laidotuvės, krikštynos, konfirmacija) vykstama iš tų pačių 4 tarnaujančių dvasininkų. Suprantama, toks patarnavimas yra tik epizodinis ir naudos parapijų augimui neduoda. Tačiau, iš kitos pusės, kad ir epizodinė tarnystė šiose parapijose matoma ir jaučiama per tų parapijų tikinčiųjų aukas dvasinei tarnystei išlaikyti. Žvelgdami į perspektyva jau dabar turime suprasti, kad 3-4 dvasininkams nėra net teoriškai pakeliamas 9,4 sąlyginių etatų darbo krūvis. Artimiausia perspektyva jį sumažinti būtų įdarbinti Sinodo raštinės sekretorių (projektas Sinodui dėl Raštinės ir sekretoriaus (kanclerio) tarnystės yra pateiktas ir priešsinodinėje sesijoje patvirtintas. Šiam etatui finansiškai išlaikyti yra ruošiami projektai). Vyksta „žvalgyba" dėl galimybės pasitelkti Šiaulių parapijos pavyzdžiu pagalbą Klaipėdoje, gal būt, tikintis joje 0,125 sąlyginiai etato tarnystei pasitelkti vietoje gyvenantį liuteronų dvasininką. Tai reikštų, kad per ateinančius sinodinius metus įmanoma palengvinti dvasininkų naštą bent per 1,125 sąlyginio etato. Po dviejų metų, 2007/2008 metams, yra tikimybė 3 dvasinių tarnautojų: diak. G.Gasiūnaitės sugrįžimo iš Čekijos, diak. T.Sako sugrįžimo po magistrinių studijų Vokietijoje, bei pabaigus studijas Klaipėdoje ordinuoti tarnystei lektr. R.Stankevičių. Situacija iš esmės pasikeistų ir jau būtų galima plėsti dvasinę tarnystę ypač Vilniuje, Panevėžyje, Kaune.

Ši nušviesta perspektyva, o ir esamos tarnystės etatų skaičiavimas, liks tik matematinis „vaizdelis" arba graži svajonė, jeigu neturės finansinio pagrindo. Minėtiems sąlyginiams etatams išlaikyti reikalingos lėšos. Didžią jų dalį surenka ordinuoti dvasininkai per patarnavimus. Jų metu parapijiečiai yra įpratę aukoti, yra tikri dvasinės tarnystės bendradarbiai. Sinodo sprendimas surenkamo 2% gyventojų pajamų mokesčio skirti dvasinei tarnystei - yra dar vienas galimas pajamų šaltinis dvasinei tarnystei išlaikyti, kaip papildomas.

Noriu pasidžiaugti Konsistorijos sprendimais, kurie pagerino dvasininkų tarnystes sąlygas. Sinodo sąskaitoje buvo atidarytos limitinės sąskaitos ir dvasininkams išduotos banko kortelės, kuriomis dvasininkai tiesiog iš Sinodo administracinių lėšų padengia kelionių ar kitas tarnystės išlaidas. Dvasininkai gali atskirti savo šeimai išlaikyti lėšas, nuo tarnybinių. Kol kas dar sprendžiama tarnybinių telefonų išlaikymo klausimas. Iki šiol dvasininkai naudoja savo asmeninius telefonus ir patys moka už tarnybinius pokalbius.

Po truputį įgyvendinami Sinodo sprendimai dėl darbo sąlygų dvasininkams. Džiaugu, kad Sinodo raštinė pagaliau iš privačių butų persikėlė į tarnybines patalpas Biržų parapijos namuose. Kol kas Sinodo ir gen. superintendento raštinė sutelpa keliuose nedideliuose kambarėliuose kartu su parapijos klebono raštine. Tačiau, ateityje yra numatyta Sinodo raštinei erdvus kabinetas tuose pačiuose namuose. Jame bus įrengtos darbo vietos Sinodo finansininkui, Raštinės sekretoriui ir pačiam gen. superintendentui. Parapijos klebonui taip pat bus kabinetas su kambarėliu, kuriame būtų galima priimti žmones. Sudarytos sąlygos dvasininkui vaikų namuose, kur dvasininkas turi darbo kabinetą kartu su socialiniu darbuotoju. N.Radviliškio parapijoje yra taip pat tinkama vieta dvasininko stalo darbams viename ir dviejų parapijai sugrąžintų kambarių parapijos namuose. Kitose parapijose arba iš vis nėra jokių galimybių tokiai darbo vietai arba jas galima sukurti, panaudojant turimas parapijos žinioje esančias patalpas.

Galime džiaugtis konkrečiais žingsniais aprūpinant dvasininkų senatvę ar nelaimės atveju netekus darbingumo. Pasirašyta sutartis dėl Fondo įsteigimo ir jo naudojimo su mūsų partnerine Lippes Bažnyčia. Pagal ją Lippes Bažnyčia atidarė specialią sąskaitą mūsų dvasininkų pensijinėms įmokoms. Lippės Bažnyčia įnešė savo dalį. Savo ruoštu Sinodas taip pat turi į šį Fondą įnešti savo dalį. Jos didžiąją dalį turėtų sudaryti pačių dvasininkų įnašai. Dabar dvasininkai į Sinodo sąskaita įneša 10% nuo savo išlaikymui gautų lėšų. Kreipiamės į WARC, partnerines Bažnyčias- JAV, Švedijoje ir kitur prašydami šį Fondą auginti, kad jame esančios lėšos būtų pakankamos atitarnavusiems dvasininkams senatvėje išlaikyti. Šiuo metu mes turime vieną dvasininką emeritą - kun. seniorą Petrą Čepą. Dvasininkų sutarimu ir Konsistorijos patvirtinimu nuo dvasininkams šiuo metu skiriamo išlaikymo 5% kas mėnesį yra atskaičiuojami ir skiriami kunigo emerito išlaikymui.

Dvasininkų sesijos vyko rečiau nei Konsistorijos posėdžiai. Jos labai reikalingos ir džiaugiamės kiekviena proga, kuomet galime vieni kitus pamatyti, kartu melstis, studijuoti šv.Raštą, aiškintis iškilusius sunkumus ir vieni kitus paremti. Sesijos vyko Radviliškio rajone, prie Aukštelkų, Šiauliuose, Vilniuje. Jų metu buvo paruošta daugelis bažnytinės teisės projektų šiemet teikiamų priimti eiliniame Sinodo suvažiavime.

Dvasininkų ruošimas. Pakartosiu praeitame Sinodo suvažiavime išsakytas mintis: dvasininkų paruošimas priklauso nuo visų bažnytinio tarnavimo grandžių. Pradedant nuo dvasininkų darbo parapijose pastebint ir ruošiant kandidatus, eilinių parapijiečių nuostatos išlaikyti dvasininkus, Sinodo politikos kuriant paramos fondus ir teisinę bazę bei aukštųjų mokyklų, Lietuvoje iš esmės - Klaipėdos universiteto, teologijos katedros. Pernai vienu Sinodo oficialiai remiamu teologijos studentu Klaipėdos universitete padaugėjo. Prie šiemet baigusio neakivaizdinio skyriaus trečiojo kurso studento - lektoriaus Raimondo Stankevičiaus prisijungė dieninių studijų pirmakursis Vladas Verkelis. Jam apie pusmetį Konsistorijos sprendimu iš Sinodo lėšų buvo teikiama laikina finansinė parama. Jis labai gerai pabaigė pirmąjį semestrą, gavo gerą katedros vedėjo rekomendaciją, tačiau jam nepavyko sėkmingai įsijungti į Klaipėdos evangelikų reformatų bendruomeninį gyvenimą. Vėliau jis ėmė domėtis studijų galimybėmis kitur. Per visus metus Vladas Verkelis su manimi palaikė ryšį ir radęs progą apsilankydavo, dalinosi savo pastebėjimais. Apie tai, kad ketina nutraukti studijas universitete man jis pranešė. Apgailestauju, kad jis apie tai katedros vedėjo laiku nepainformavo ir iš universiteto buvo pašalintas. Suprantu šio jauno žmogaus pastangas siekti savarankiškumo. Manau, kad "Dievą mylintiems viskas išeina į gerą". Dvasininko tarnystei nėra pakankamos tik teologinės studijos, reikalinga savarankiško gyvenimo patirtis. Sveikinu Vladą Verkelį išlaikius TEOFL testą ir įstojus į Lietuvos krikščioniškąją kolegiją. Tikiuosi, kad patirtis užsidirbant savarankiškai studijoms ir pragyvenimui bus labai naudinga tolimesniame gyvenimo kelyje. Taip pat, kad įgijęs gyvenimo patirties jis galės geriau įvertinti savo dovanas ir pašaukimą. Jei tokia Dievo valia, prie teologijos studijų grįžti su tikslu būti geru Dievo žodžio tarnu evangelikų reformatų Bažnyčioje. Tuo tik daugiau būtų Dievui garbės ir Bažnyčiai džiaugsmo.
Naujų dvasininko pašaukimui tinkamų jaunų žmonių per šios metus Viešpats mums neatskleidė.

Vizitacijos. Dėl didelės darbo apimties tegalėjau atlikti kelias vizitacijas: Klaipėdoje ir Vilniuje. Apie šias vizitacijas plačiau bus pateikta informacijos spaudoje. Trumpai galėčiau apibendrinti, kad lyginant su ankstesniais metais situacija nėra pasikeitusi. Pergyvenami sunkumai yra bendri šie: nesutvarkyta parapijų teisinė registracija. Dėl to nėra galimybės atidaryti savo sąskaitų banke ir laisvai vykdyti kitą veiklą būdingą tradicinei religinei bendruomenei. Iš dalies, kaip laikiną pagalbą Sinodas galėtų Konsistorijos sprendimu atidaryti banko sąskaitas Vilniuje, Klaipėdoje (taip pat ir kituose miestuose, kur parapijos turi tą pačią problemą), patvirtinti šių parapijų seniūnų Valdybų/Tarybų patvirtintus atsakingų asmenų parašus bankuose. Bet kokiu atveju teisinės registracijos klausimai bus toliau sprendžiami.

Vaikų ir jaunimo tarnystė. Vyksta vasaros stovyklos, jaunimo vadovų ruošimas seminaruose. Pastebimiausias darbas yra atliekamas "Radvilos" draugijos narių. Konsistorijoje buvo sudaryta bendra komisija bendradarbiavimo sutarčiai parengti tarp draugijos ir Sinodo. Dėkoju Justui Brazauskui, kuris bene vienintelis sieke išjudinti komisijos narius per elektroninę konferenciją. "Radvilos" iniciatyva buvo paruoštas projektas, konsultuotasi su teisininkais. Deja, taip ir nepajudėta iš vietos. Už tai didelę atsakomybės dalį turiu prisiimti. Tiesa, kad jaunimo ir vaikų tarnystė tarsi tampa nepirmaeiliu mūsų prioritetu. Visi kiti Bažnyčios administravimo, patarnavimo rūpesčiai nubloškia nuo šio, mano supratimu, vieno labiausiai prioritetinių sričių. Faktas, kad šiai sričiai kuruoti būtiniausiai reikalingas ordinuotas dvasininkas skiriantis mažiausiai puse savo tarnystės laiko. Taip pat manau, kad būtų ne tik nesąžininga, bet net pražūtinga Bažnyčiai patikėti jaunimo ir vaikų darbą "Radvilos" draugijai. Esu tai keliuose neformaliuose susitikimuose su "Radvilos" lyderiais tai išsakęs. Kaip Bažnyčia negali vykdyti draugijos funkcijų, taip ir draugija- negali vykdyti Bažnyčios funkcijų. Ji gali padėti, prisidėti. Negalime "Radvilos" paversti bažnytiniu padaliniu, o Bažnyčios - "Radvilos" filialu. Atkreipkime dėmesį kaip yra bendradarbiaujama su Biblijos, Reformacijos ir kitomis krikščioniškos krypties draugijomis. Bažnyčioje metas pradėti ne kalbom, bet konkrečiais veiksmais žadinti sąmoningą jaunimo ir vaikų tarnystės suvokimą. Pirmiausia kviečiau jaunimo tarnystės vadovus (kurių dauguma yra Bažnyčios nariai ir kartu "Radvilos" aktyvūs nariai) aktyviai dalyvauti bažnytiniame organizaciniame gyvenime: tiek parpijos lygmenyje, tiek Sinodo. Viskas prasideda nuo bendros maldos, giesmės. Nuo Viešpaties malonės Stalo, nuo garbės Dievui atidavimo ir pasitikėjimo Juo ir vieni kitais. Jei nebus jaunimo tarnystės dalyvių pamaldose, nematysime jų ir parapijų Valdybose, Tarybose. Tuomet juose nebus balso šią tarnystę išmanančių ir jos ne tik malonumus, bet ir rūpesčius išgyvenusių žmonių- nebus priimti sprendimai palankūs šiam darbui. Nebus surenkamos aukos ir skiriamos lėšos, nebus atliekami konkretūs darbai. Per dvasininkų sesijas esame apie tai kalbėję. Esame maža Bažnyčia, su ribotais žmonių ir finansų resursais. Turime išskirti ne tik prioritetą šiai tarnystei, bet rasti svarbiausią darbo kryptį joje pačioje. Kol kas mums atrodė, kad pačios svarbiausios:

1. Sekmadieninės mokyklos prie parapijų
2. Pastovus konfirmandų, teoriškai gerai paruoštas ir praktiškai sistemiškai ir pastoviai vedamas mokymas parapijose
3. Viena bendra vaikų ir viena bendra konfirmandų stovykla
4. Pasinaudoti galimybėmis dalyvauti ekumeninėse vasaros stovyklose. Sudarant reformatų grupes ir vykti pvz.: liuteronų stovyklą Būtingėje ar Biblijos skaitymo stovykla Berčiūnuose ir pn.

Bažnyčios spauda. Internetas. Esame reikalingi didesnio būrio spaudos bendradarbių. "Apžvalgą" išleidžiame rečiau nei kartą į ketvirtį. Nors įvykių, informacijos naudingos ir įdomios skaitytojui tikrai būtų- nėra kas ją paruoštų. Ačiū "Vilniaus reformatų žinioms" kurios ištikimai ir pastoviai užpildo bažnytinių žinių minimumo spragą ne tik Vilniaus parapijoje, bet ir visoje Bažnyčioje. Žvalgiau galimybes apjungti visų spaudos darbuotojų pastangas vienam spaudiniui. Matyt, dabar yra tokia situacija, kai vienam išsamiam spaudiniui, kuris pasirodytu kas mėnesį, dar mums trūksta net apjungtų jėgų. Tad esama situacija tinka šiai dienai. Dėka internetinės Sinodo svetainės (http://www.ref.lt) turime kiekvienam norinčiam šių laikraščių archyvą. Svetainėje turim gražių sumanymų, bet vėl gi, reikia laiko arba daugiau rašančių bendradarbių.

Juridiniai Bažnyčios klausimai ir bažnytinė konsolidacija. Vienas opiausių šių dienų mūsų Bažnyčios iššūkių. Patiriu didelę gėdą, kuomet valstybiniuose renginiuose matau liuteronų vyskupo rūbais apsirėdžiusį bei hugenotų kryžių pasikabinusi A.Kvedaravičių. Galiu tik spėlioti ką jis tuose susitikimuose kalba privačiuose pokalbiuose. Apskritai su manimi jis bendrauti vengia, o man taip pat nemalonūs tokie susitikimai. Kitatikių ir abejingųjų akyse mūsų Bažnyčia yra pavaizduota kaip suskilusi su "dviem centrais" Biržuose ir Vilniuje. Gal būt tai geriau nei, kad mus atstovautų tam įgaliojimų neturintis asmuo Vilniuje, tačiau ši situacija yra keistina. Tam pastebimi keli keliai ir abu jie yra išnaudojami arba atviri. Pirmasis ir, kol kas, pats efektyviausias - teisinis kelias. Esminė dviprasmybės priežastis yra ne Bažnyčioje (bet kilusi iš Bažnyčios), o Valstybės išduotuose juridiniuose dokumentuose. Einant šiuo keliu mums pavyko juridiškai sutvarkyti Sinodo įgaliotos centrinės vadovybės statusą, vėliau Kėdainių parapijos. Po truputį einame kitų parapijų juridinio asmens dokumentų teisiniu susigrąžinimo keliu. Tačiau, kiekvieną kart, kai dokumentai yra gaunami A.Kvedaravičius ieško būdų juos sustabdyti. Perėjome gal pusantrų metų bylinėjimąsi Vilniaus administraciniuose teismuose. Jie pasibaigė galutiniu Sinodo įgalioto juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios -Unitas Lithuaniae-Sinodas teisinio statuso įtvirtinimu. Panašiai įvyko sutvarkius Kėdainių juridinio asmens dokumentus. Tik šį kart, ponas A.Kvedaravičius dar kreipėsi į generalinę prokuratūrą skųsdamas Kėdainių parapijos Valdybos pirmininkę. Ištyrusi medžiagą prokuratūra nustatė, kad skundas be pagrindo ir jį atmetė. Tebesitęsia vėl susitikinėjame teismuose, šį kartą Kaune. Deja, paskutinius du kartus A.Kvedaravičiaus iniciatyva teismai atidėti. Įtariu, kad tai kyla iš proceso eigoje pastebimų požymių jog byla vėl pralaimima. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat atmetė jo prašymą sustabdyti Kėdainių parpijos juridinio asmens galiojimą. Liko laukti Kauno administracinio teismo sprendimo ir tikėtis, kad į kitą posėdį (rugsėjo 19) skundėjas atvyks.

1998 metais A.Kvedaravičius visų parapijų pažymėjimus pasiėmė iš Teisingumo ministerijos prisistatęs "Bažnyčios administratoriumi". Jų jis neperdavė parapijoms. Parapijos net apie tai nebuvo informuotos, o vėliau, jau kilus įtarimams, registruotu paštu kai kurių parapijų jis buvo pareikalautas grąžinti - į išsiųstus laiškus neatsakinėjo. Prasidėjus teisiniam procesui Kaune A.Kvedaravičius pranešė, kad pažymėjimai "saugomi Kolegijoje". Gal būt tai - nuorodos kur juos galime rasti, bet ar iš vis galima pasitikėti šio žmogaus pranešimais?

Antras galimas kelias- tiesioginiai pokalbiai ar "derybos" su pačiu A.Kvedaravičiumi arba jo šalininkais. Pagal pernai metų Sinodo nutarimą Konsistorija sudarė "Vienybės komisiją". Buvo siekiama neįjungti „pagrindinių" asmenų (gen. superintendento ir paties A.Kvedaravičiaus), kalbėtis su A.Kvedaravičiaus šalininkais. Tačiau, pirmasis susitikimas parodė kiek buvo išlaikytos pirminės susitikimo sąlygos ir kiek jis buvo prasmingas. Gen. superintendentas patikėjo savo įgaliojimus komisijai, kuri į susitikimą atvyko.  A.Kvedaravičius savo patikėtiniais nepasitikėjo ir atvyko pats, vedė derybas su mūsų paskirta komisija. Sinodo dalyviai plačiau apie tai gali sužinoti iš komisijos pranešimo ar paklausimu. A.Kvedaravičiui pradėjus naują teisminį procesą dėl Kėdainių parpaijos, Konsistorija nutarė sustabdyti šios Komisijos veiklą. Antrasis kelias nebūtų visiškai išbandytas jei nebūtų tiesioginio susitikimo A.Kvedaravičiaus ir Bažnyčios superintendento R.Mikalausko ne teisme, ne parlamento rūmuose ar prie prokuratūros durų, bet Bažnyčios žmonių aplinkoje. Tiesa, mes jau ne kartą tokį būdą esame išbandę dar iki 2001 metais prieš eilinį Sinodo suvažiavimą birželio mėnesį. Tarpininkaujant kurt. Dalei Bobelienei Vilniuje, jos bute, buvome susitikę du kartus balandžio ir gegužės mėnesiais. Taip pat Kaune, Sinodo suvažiavimo išvakarėse, dalyvaujant Pasaulio reformatų aljanso pasiųstam atstovui, bažnytinės teisės hab. dr. H. Ehnes. Visi šie susitikimai buvo bevaisiai. Tokio susitikimo sunkumas po penkių metų laikotarpio - tikrai būtų rimtas išbandymas. Esu jam pasiruošęs, bet suvokiu, kad reikalingas didelio autoriteto tarpininkas. Neutralus tarpininkas. Turiu mažai vilties tokiam susitikimui. Dar mažiau vilties tokio susitikimo pozityviam rezultatui, bet jei būtų bent mažiausia galimybė, laikau savo pareiga ja pasinaudoti. Mums nežinomi Viešpaties keliai, dar mažiau mums perprantama jo meilė ir auka ant kryžiaus.

Mūsų Bažnyčia tarptautinėje evangelikų reformatų bendrystėje. Pernai dalyvavau Šveicarijoje vykusiame Europos reformatų Bažnyčių vadovų (WARC Europa) susitikime Berno mieste, Šveicarijoje. Nauji ryšiai su Šveicarijos Bažnyčia, kitais Europos evangelikų reformatų Bažnyčių vadovais ir senais mūsų partneriais. Labiau suvokiu, kad daugelis bėdų ir džiaugsmų yra labai panašūs. Tačiau yra įdomu pamatyti kaip sekasi ir kaip jos įvairiai sprendžiamos. Pernai rudenį taip pat turėjau gražią galimybę paviešėti Bremeno Evangeliškose parapijose. Papasakoti apie mūsų Bažnyčią, pamatyti jų patirtį. Rugsėjo mėnesį ketinu vėl vykti į eilinį Europos reformatų (WARC Europa) vadovų suvažiavimą. Po jo vyks Europos Evangeliškų Bažnyčių (Leuenbergo sutarties) suvažiavimas, kurie vyks Vengrijos sostinėje, Budapešte.

Šiemet pasibaigė 3 metų sutarta Vokietijos reformatų sąjungos pagalba, siunčiant kun. E.Mische talkinti mūsų Bažnyčios misijai. Kun. E.Mische - patyręs kunigas misionierius, šiltas evangelikų reformatų išpažinimo krikščionis. Labai džiaugiuosi jo nuoširdžiu darbu. Jo dėka ne tik parengti daugelis tarptautinių projektų, bet ir Lietuvos vardas tapo žinomesnis Vokietijoje. Gavęs kun. E.Misches sutikimą, kreipiausi su prašymu į Vokietijos reformatų sąjunga, kad pratęsti jo misiją dar metams. Praeitą savaitę gavau atsakymą, kad ji bus pratęsta. Vienas svarbiausių priežasčių, reikalas perduoti patirtį ir paruošti Sinodo Raštinės kanclerį tarptautiniam darbui.

Rugpjūčio pabaigoje jau antrą kartą Lietuvoje numatytos surengti Lenkijos - Vokietijos ir mūsų Bažnyčių konsultacijos. Jos vyks Biržuose, parpijos namuose. Susitikime nagrinėsime sekuliarizacijos ir krikščioniškos misijos klausimus.
Palaikome nuoširdžius ir šiltus ryšius su Lietuvių evangelikų reformatų Kolegija Čikagoje. Labai liūdna netektis - staiga mirė kuratorė Rita Neimanaitė. Ji buvo tikra šios Kolegijos "bitutė". Dabar daugiausia palaikau ryšį per Kolegijos prezidentą kurt. dr. Paulus Slavėną bei diak. E.Brooks.

Labai šilti santykiai su Švedijos MCC Bažnyčia. Džiaugiuosi jų atstovų atvykimu į mūsų Sinodo suvažiavimą.

Tarptautiniai santykiai reikalingi didesnio gen. superintendento dėmesio, tačiau dėl darbų Lietuvoje labai esu apleidęs šia bažnytinio darbo sritį. Tikiuosi, kad įdarbinus kanclerį čia darbas pagyvėtų. Tačiau, jei norime išlaikyti gyvą partnerystę, reikalingas už konkrečią partnerystę atsakingas, Bažnyčios įgaliotas tokiai tarnystei jaučiantis pašaukimą asmuo.

Šiame pranešime aprėpiu tik pačius svarbiausius aspektus. Tikiuosi, kad Jūsų pagalba ir dėmesys padės tobulinti dvasinę tarnystę ir sėkmingai pildyti Bažnyčios misiją per ateinančius mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus metus.


Kun. Rimas Mikalauskas
Generalinis superintendentas, Biržai 2006-06-23