Biržai

Kada tik tenka

Į Biržus važiuoti,

Atgyja vaikystė,

Keleliai žvyruoti.

Tas pats ežerėlis,

Ta pati Agluona.

Lelijom pasipuošus

Žalsva Apačia.

Dvi bažnytėlės

Tarp savęs šnairuoja.

Astravo rūmai

Toly raudonuoja.

Gimnaziją pilką

Akimis lankau.

Tas pats stadionas –

Ir aš čia žaidžiau.

Senų tik griuvėsių

Pilies nerandu:

Žvilga iš tolo

Pilis Radvilų.

Skrenda virš aikštės

Antelių poris.

Žvelgia į tolį

Julius Janonis.

Išaugo, išsiplėtė

Biržai gimti.

Tiek laiko prabėgo –

Vis tiek jie savi.

Tada, kai namolei

Vėl grįžti turiu,

Aš kepalą duonos

Biržiečių perku...

1988.04.09

Vaikystė

Kaip gelsva pienė tu, vaikyste,

Kaip lėktuvėlis – gandras debesy.

Kaip mokyklėlė ta auksinė

Saldus medus bičių kory!

Žalia spalva – jaunystė mano.

Žalia spalva – knyga, žinia.

Žalia spalva – draugystė mano,

Žalia spalva – mano tauta.

Rausva spalva – kai gyvenu

Aistrom, ieškojimais kelių,

Kai širdį gelia, kai baugu,

Kai baisiai gera, kai verkiu...

Dar mėgstu aš labai mėlynę,

Kaimenes debesų pilkų.

Brangi brangi mano Tėvynė,

Nes joje yra visų spalvų

Aš ne raudonas, ne, oi ne!

Ir baltas angelas taip pat nesu…

Norėčiau žemę apkabinęs

Vaivorykštės keliaut taku…

1989.08.19