Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Krikščionių klaidos žydų tautai
Lundi, 19 Septembre 2011 13:56
There are no translations available.

Lippės žemės Bažnyčios generalinio superintendento bei Vokietijos evangelikų vyriausiojo karo kapeliono, kunigo dr. Martino Dutzmano pamokslas, pasakytas rugpjūčio 28 d. Biržų reformatų bažnyčioje.

Pamokslo pagrindas: skaitinys iš Pakartoto Įstatymo knygos 4 skyriaus nuo 5 iki 20 eilučių.

Mielos seserys ir broliai,
kaip Jūs žinote, mes - krikščionių iš Vokietijos grupė - esame keletui dienų jūsų svečiai Biržuose. Šis mūsų apsilankymas yra visiškai kitoks nei ankstesni. Mes nesiimsime nagrinėti teologinių ar socialinių klausimų dvasiniu aspektu, kaip darydavome ankstesnių apsilankymų metu. Šį kartą mes padirbėsime fiziškai jūsų miesto žydų kapinėse. Kai mes išvyksime, jos turėtų atrodyti kur kas geriau prižiūrėtos. Mes tai darome todėl, kad lygiai prieš 70 metų, kai vokiečių kariniai daliniai įžengė į Lietuvą, daug žydų kilmės biržiečių buvo žiauriai nužudyti.

 

Kai vokiečiai imasi atnaujinti žydų kapines, jie negali tuo darbu atitaisyti neteisybės, kurią žydams padarė vokiečiai. Nusikaltimai buvo perdaug siaubingi ir brutalūs, ir joks žmogus negali pašalinti šios kaltės. Mes galime padaryti tik vieną dalyką - priminti mums apie neteisybę, kuri buvo padaryta, kad tai niekada nebepasikartotų. Be žydų kapinių atnaujinimo, šios atminties dalis yra apmąstymai apie klaidas - apskritai kalbant, apie klaidas, kurias žmonės, konkrečiai krikščionys, padarė žydų tautai. Mums padės skaitinys, paimtas iš Mozės Penkiaknygės - Pakartoto Įstatymo knygos 4 skyriaus nuo 5 iki 20 eilutės.

 

Pirmoji lemtinga klaida buvo:
krikščionys manė, kad žydų Įstatymas - Tora, tapo bevertis, kai Kristus atėjo į žemę. Jie tikėjo, kad Kristus panaikino Įstatymą. Todėl jie laikė žydus daug jėgų reikalaujančio ir bedžiaugsmio Įstatymo - religijos atstovais, o save aukštino laisvės vaikais, išlaisvintais būtent nuo šio Įstatymo. Tačiau jiems reikėjo, jie privalėjo žinoti šį Įstatymą geriau. Skaitydami Mozės Penkiaknygę, jie būtų geriau supratę, kokie brangūs tie Įstatai, kurie buvo duoti Izraelio žmonėms, buvo ir yra. Tiek brangūs, kad sukėlė kitų tautų pavydą: „Laikykitės jų ir uoliai juos vykdykite, nes tai parodys tautoms jūsų išmintį ir protingumą. Girdėdami apie visus šiuos Įstatus jie sakys: Iš tikrųjų, išmintingi ir protingi yra žmonės šios didelės tautos!" (Įst 4, 6). Šie dieviški Įstatai yra tiek brangūs, kad izraelitams buvo įteigta perduoti juos sekančioms kartoms. O Jėzus? Ar šie Dievo duoti Izraeliui Įstatai buvo Jam mažiau brangūs? Ar Jam jie buvo nesvarbūs ir gal Jis jų net nekentė? Tik ne tai! Kalno pamoksle Jis aiškiai sako: „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. (...) Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų kitus žmones, tas bus vadinamas mažiausiu Dangaus karalystėje." (Mt 5,17.19). Ir niekas negali pasakyti aiškiau, kiek nepaliaujamai brangūs yra Dievo Įsakymai!
Kad krikščionys atmetė biblinius Dievo Įsakymus Izraelio žmonėms, buvo viena iš liūdnų klaidų, kurios privedė prie milijonų žydų išžudymo. Netgi šiandien yra pražūtinga atsiriboti nuo Dievo Įsakymų. Aš įsitikinęs, kad Europa atrodytų visai kitaip, jeigu mes būtume nepaliaujamai šventa diena laikę „Sabbath" dieną (sekmadienį), jeigu būtume laikęsi draudimo vogti, netgi tarptautiniuose prekybiniuose santykiuose, jeigu būtume įgyvendinę Dievo Įsakymą apsaugoti svetimšalius ir ypač pabėgėlius, ir taip toliau.

Antroji klaida:
krikščionys, konkrečiai krikščionys Vokietijoje, pasidavė pagundai: jie pamanė, kad jie turėtų ieškoti išsigelbėjimo matomuose ir žemiškuose dalykuose. Jie šaukė: „Heil Hitler!". Kraujas ir žemė, rasė ir tautybė tapo dievu. Krikščionys galėjo suvokti tai kaip klaidą, jeigu jie būtų atidžiau skaitę Bibliją. Pavyzdžiui, Biblijos skirsnis, kuris paimtas pagrindu šiam pamokslui. Mozė primygtinai ir karštai perspėja izraelitus nekeisti nematomo Dievo matomomis būtybėmis. „Kadangi jūs nematėte jokio pavidalo, kai VIEŠPATS kalbėjo iš ugnies prie Horebo, būkite atidūs ir nuoširdžiai saugokitės, kad nesielgtumėte nedorai, dirbdami sau bet kokios išvaizdos stabą, ar į vyrą, ar į moterį panašų, ar panašų į bet kokį gyvulį žemėje, ar į bet kokį paukštį, skraidantį padangėse, ar į bet kokį gyvūną, šliaužiojantį žeme, ar į bet kokią žuvį, plaukiojančią vandenyse po žeme, ar kad kartais, pakėlęs akis į dangų ir stebėdamas saulę, mėnulį, žvaigždes bei dangaus galybę, nebūtum sugundytas juos garbinti ir jiems tarnauti. " (Įst 4, 15-19).
O Jėzus? Jėzus ištisai laikosi Mozės. Kai Jis prisikėlė iš mirusiųjų ir sutiko savo mokytinius kelios dienos po Velykų, Tomas pareikalavo parodyti žymes žaizdų, kurios buvo padarytos nukryžiuojant Jėzų Didįjį Penktadienį. Bet Jėzus jam atsakė: „Palaiminti, kurie tiki nematę" (Jn 20, 29).
Kas tiki tik matomais dalykais, tikrai nueis klystkeliais. Istorija tai parodė pasibaisėtinu būdu. Pavojus nėra visai pašalintas. Netgi šiandien žmonės yra gundomi pasitikėti ne nematomu Dievu, o tuo, ką galima matyti. Pavyzdžiui, pinigais. Tačiau šiomis dienomis Europoje mes pradedame suprasti, kiek mažai mes galime pasikliauti piniginės vertės stabilumu. Kiti žmonės pasikliauja savo Įvaizdžiu, kurį jie turi kitų akivaizdoje. Žinoma, jūs turite ir savo pavyzdžių ...

Dabar, mielos seserys ir broliai, galbūt kas nors gali paklausti: kas gi pasikeitė, kai į mūsų pasaulį atėjo Jėzus. Argi apaštalas Paulius kartą nesakė, kad su Jėzaus atėjimu viskas tapo nauja? Tai tiesa! Jėzus Kristus padarė galima, kad visi ne žydai visame pasaulyje - ir mes iš tiesų! - dalyvaujame Viešpaties sandoroje su Izraeliu; kad Dievo meilė pasiekia ir mus, kad Jo atsidavimas pažadėtas ir mums. Kitaip tariant: Jėzus pavertė mus žydų broliais ir seserimis. Tai yra dar vienas motyvas atidžiai studijuoti ne tik Naująjį Testamentą, bet ir žydų Bibliją bei gyventi pagal juos. Ir tik tada galų gale daugiau nebenutiks, kad krikščionys prasikalstų prieš žydus.

Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Jėzuje Kristuje. (Fil 4,7). Amen.


Vertė Povilas Jašinskas