Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Kun.Tomas Šernas atsako į Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos klausimyną
Trečiadienis, 04 Liepa 2012 16:30

Kun. Tomas Šernas - Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentasbernardinai_logoTomas Šernas (g. 1962 m. balandžio 28 d. Vilniuje) - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas. Lietuvos muitinės pareigūnas, vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas. 1979-1983 m. mokėsi Buivydiškių technikume, studijavo Kauno veterinarijos akademijoje, 1997-2000 m. Klaipėdos universitete, 2000-2002 m. Vilniaus universitete. 1983-1985 m. tarnavo sovietinėje armijoje, vėliau dirbo Kauno zoologijos sode, 1991 m. - Medininkų posto muitininkas. Beje, Tomo Šerno senelio dėdė, evangelikų reformatų kunigas, literatas, vertėjas Adomas Šernas pirmasis XX a. amžiaus pradžioje pasiūlė dokumentuose žodžius "liuosybė", "neprigulmybė" keisti "nepriklausomybe". 2002 metų sausį Tomui Šernui pirmajam įteiktas metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas.


Kaip atradote savo pašaukimą? Ar daug ieškojote, klydote, abejojote?

Galvojant apie tai, kas yra pašaukimas ir kaip jį rasti, nebūna visiškai aišku. Ar tu radai pašaukimą, ar pašaukimas rado tave? Aš esu evangelikų reformatų kunigas, tad apie pašaukimą galvoju, kad ne aš radau, bet pašaukimas rado mane. Žodis „pašaukimas" yra sudėtinis, jis reiškia pa-kvietimą. Kažkas pašaukė ir tu atsiliepei, nuėjai pašaukimo kryptimi. Tačiau kas mus pašaukia? Girdime daug skirtingų pakvietimų, vienus renkamės, kitų - ne. Kai kurių iš tų pakvietimų nelabai ir norime girdėti dėl savo abejingumo ar išdidumo. Kai reikia padėti, kai reikia apriboti savo norus, mes stengiamės „negirdėti". Ar daug ieškojau, klydau, abejojau? Kas ieško, tas gali klysti ir abejoti. Tai natūralu. Ieškant savo pašaukimo, reikia ne „žiūrėti", bet „klausyti". Kaip krikščionis, aš stengiuosi tarp daugybės pasaulio balsų „vidine klausa" išgirsti tai, kas svarbiausia: „Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą." (Jono 10:4).

Kas yra Jūsų autoritetai? Ką laikote savo mokytojais? Kodėl?

Manau, kad kiekvienas žmogus, priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kitų gyvenimo aplinkybių, randa skirtingus autoritetus ir mokytojus. Paauglystėje man didelį įspūdį paliko Dž. Londono kūryba, norėjau būti panašus į daugelį jo aprašytų vyriškų personažų. Man autoritetas buvo biologijos mokytojas, kuris buvo geras pedagogas, tačiau „moksliškai" pagarbindavo komunizmą. Šiandieną šie atsiminimai sukelia tik atlaidžią šypseną. Kas į autoritetus tinka tuomet, kai tau šešiolika metų, nebetinka, kai tau trisdešimt metų. Kai sulauki penkiasdešimties, pasaulį suvoki jau kitaip nei trisdešimtmetis. Manau, kad žmogus turi mokytis, tobulėti ir keistis visą savo gyvenimą. Kiekviename gyvenimo etape galima surasti mokytojų ir autoritetų. Mano žmona man yra autoritetas, taip pat aš gerbiu daug žmonių ir iš jų mokausi. Tik reikia prisiminti, jog visi autoritetai bei mokytojai, kaip ir mes visi, nėra visapusiškai tobuli ir neklaidingi. Išskyrus Tą, kuris pašaukia savo Žodžiu. Mano aukščiausias autoritetas ir mokytojas yra Jėzus Kristus.

Kas Jus įkvepia? Kokios knygos, muzika, filmai ir/ar kita?

Mane daug kas įkvepia. Muzika, knygos, filmai ir kt.. Pasižiūrėjęs danų filmą „Adomo obuoliai" kiekvieną kartą randu kažką gero ir įkvepiančio. Pasiklausęs Rachmaninovo fortepijoninių koncertų jaučiuosi geresnis, prisiminęs jaunystės AC/DC albumus jaučiuosi gyvesnis. Tačiau spintoje neįmanoma visuomet turėti knygos, muzikos ar filmo, kuris nuolatos dalintų įkvėpimą. Būtų paprasta - paspaudei mygtuką ir iš mėgstamos muzikos gauni gerą nuotaiką, tačiau taip nėra. Jeigu išdavė draugas, mirė artimas žmogus, gali klausytis pačios mėgstamiausios muzikos, bet ji tavęs nepaguos ir neįkvėps. Taip pat reikia neužmiršti, jog viskas gali paprasčiausiai atsibosti. Žmogus yra sudėtinga ir besikeičianti būtybė. Jokia informacijos laikmena savaime jam nesuteiks įkvėpimo ar vilties. Išskyrus tai, ką sako Dievas. Todėl Biblija ir gera bažnytinė muzika yra tai, į ką galima atsiremti džiaugsmo ar liūdesio valandomis.
Gali įkvėpti ir gamta, bet jeigu neturėsime tikėjimo ir meilės, savaime pati gamta nepaguos. Nesvarbu, ar tėviškės gamta, ar didingi kalnai su jūra, tik žmogus gamtą įprasmina, todėl svarbu tik tai, kas jo širdyje vyksta.

Ką galvojate apie mus, šiuolaikinį jaunimą?

Ką galvoju apie šiuolaikinį jaunimą? Nesuteikiu jokios papildomos prasmės terminui „šiuolaikinis jaunimas". Po kelerių metų ateis kiti, kurie save vadins šiuolaikiniu jaunimu. Manau, kad šiuolaikinis jaunimas tiesiog yra šių laikų jaunimas, kurį gerbiu ir dėl jo išgyvenu. Jaunimui visais laikais reikia mokytis, suaugti, dirbti, visuomenėje surasti savo vietą. Tai yra sunku. Jaunimui svarbu suprasti idėjas bei tikėjimą, kuriuo reikia remtis gyvenime. Juk ir 1940 metais Vokietijoje buvo jaunimas, kuris save vadino moderniu bei „šiuolaikiniu", didžiavosi savo šalimi bei kultūra, bet po penkerių metų iš jų beveik nieko nebeliko. Todėl šiuolaikiniams jaunuoliams linkiu viso to, kas sustiprina, bet nesusilpnina. Taip pat to, kas sutaurina, bet nepažemina, nepaklaidina gyvenimo kelionėse.

Kaip informacinės technologijos keičia mūsų visuomenę? Ar naudojatės socialiniais tinklais?

Nežinau, kaip informacinės technologijos keičia visuomenę. Manau, kad nelabai kas žino, tik spėlioja. Po kokių penkiasdešimties metų mokslininkai gal pasakys, kaip ir ką pakeitė visuomenėje. Kol kas aišku, kad padidėjo bendravimo tempas, galimybės, informacijos perdavimo sparta. Ar tai pagerino bendravimą tarp žmonių, ar visuomenė tapo geresnė? Kažin. Bendraujant reikia turėti ką pasakyti, kodėl, ir kam pasakyti. Jeigu nežinai, ką ir kodėl pasakyti, tai jokia technologija tavęs nepadarys protingo ar laimingo. Technologijos tėra priemonės, kurios padeda dirbti, pramogauti ar daryti nusikaltimus. Buitiniu ir darbo lygmeniu naujos informacinės technologijos realiai padeda, tačiau keičia žmonių įpročius. Žmonės vis daugiau sėdi prie kompiuterių bei spokso į juos, mažai juda ir bendrauja. Jie naršo po informacijos srautus. Tik ne visa informacija yra naudinga ir reikalinga. Kartais virtuali tikrovė supainioja galvą, ir žmogui būna sunku ją atskirti nuo realaus gyvenimo. Manoma, kad teroristas A. B. Breivikas, būdamas nelaimingas egoistiškų išsiskyrusių tėvų vaikas, stengėsi sau susikurti alternatyvų virtualų pasaulį. Atsiradę įvairūs koviniai-taktiniai kompiuteriniai žaidimai jam padėjo apsispręsti. Savo kompiuterinį žaidimą jis perkėlė į realią tikrovę. Beprasmiškai šaudydamas nekaltus žmones, jis matė tik taikinius. Ar tai yra informacinių technologijų „kaltė"? Ne technologija kalta, kad jos naudotojas blogas. Pats vaikystėje mažai gavęs meilės ir užuojautos, A. B. Breivikas nesugebėjo užjausti kitų.Socialiniais tinklais kol kas nesinaudoju.

Kodėl svarbu išlaikyti tautinę tapatybę? Ką Jums reiškia ištikimybė Lietuvai?

Manau, kad tautiškumas ir pilietiškumas yra būtinos sąlygos kiekvieno iš mūsų savigarbai ugdyti. Nebūsi geru žmogumi, geru kaimynu, jeigu negerbsi šalies, iš kurios esi kilęs ar kurioje gyveni. Tokia pagarba yra tautinės ir pilietinės asmens tapatybės pagrindas. Tačiau tautinė tapatybė nėra nekintama duotybė, nereikia tautiškumo painioti su dulkėtais muziejiniais eksponatais. Tautinė ir pilietinė tapatybė yra gyva ir kintanti. Kartais dėl tautinės tapatybės tenka pakovoti, juk Lietuvos istorija buvo ir yra tokia nerami. Kiekviena žmonių karta kažką keičia, savaip prisideda prie tautinės ir pilietinės tapatybės kūrimo.

Kokie dalykai Jums svarbiausi bendraujant su kitu žmogumi?

Nieko naujo nepasakysiu - pagarba, meilė. Geriausiai tas elgesio kodeksas yra atspindėtas Dešimtyje Dievo įsakymų.

Kokie yra Jūsų ryškiausi vaikystės ir mokyklos metų atsiminimai?

Paprastai išlieka geriausi atsiminimai, blogesni užsimiršta. Vienas iš ryškiausių vaikystės atsiminimų yra apie pirmą kelionę valtimi. Aš pabaigiau pirmą klasę ir su tėvu plaukėme Nerimi pripučiama valtimi nuo Nemenčinės iki Vilniaus. Buvo labai įdomu.

Ar tikite pasirinkimo laisve? Ar matote gamtoje harmoniją, grožį, ar tik atsitiktinumų grandinę?

Sudėtingas klausimas, į kurį atsakymas taip pat labai sudėtingas. Pasirinkimo laisvė yra, tačiau ji ribota. Žinoma, žmogus gali sėdėti arba stovėti, įeiti į namą ar likti lauke, vartoti narkotikus ar neprasidėti. Tačiau, žvelgiant įdėmiau, kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, neteisingai suprasta laisvė mums suteikia daug nemalonumų. Mokinys, pabėgęs iš pamokų, gali įsivaizduoti esąs laisvas, nors jo bėdos tik padidėja, ir vaikas dar daugiau save supančioja. Taip pat ir suaugęs žmogus, „pabėgęs" nuo dešimties Dievo įstatymų, gali naiviai įsivaizduoti esąs visai laisvas, nors iš tikrųjų yra bėdoje ir nelaisvėje. Šis klausimas apie žmogaus valios laisvę yra senas ir gilus mąstytojų ginčas. Humanistai tiki, jog žmogus turi laisvą valią. Tačiau pateikti pavyzdžiai apie „pabėgimą" tokį teiginį kvestionuoja. Religiniai krikščionių autoritetai gali ta tema griežčiau pasisakyti. Pavyzdžiui, M. Liuteris, remdamasis Biblija ir polemizuodamas su humanistais, teigė jog teiginiai apie žmogaus valios laisvę yra tarsi bepročio fantazijos. Žmogus neturi laisvos valios, nes jo poelgius ir gyvenimą lemia jo priklausomybė velniui arba Dievui. Dažnas žmogus, pats to nejausdamas, yra velnio valdžioje ir esti tarsi „dvasinis lavonas", lyg neteisingoje „matricoje". Toks žmogus gali būti protingas, gražus ir aktyvus, bet dauguma jo pasirinkimų bus neteisingi, jo veikla daugins blogį pasaulyje. Tačiau iš „dvasios lavono" būsenos galima atgimti su Dievo pagalba. Todėl religinis terminas „Atgimimas" nurodo, kad kažkas apmiręs (dvasine prasme) gali atgimti į tikrai gyvą. Ar atgimęs žmogus yra laisvas? Jis klauso Dievo žodžio ir tampa laisvas teisingiems apsisprendimams, laisvas priimti bei kurti gėrį, t.y. toks žmogus tarsi sugrįžta į pradinę teisingą „matricą".
Kitas žymus protestantų teologas Ž. Kalvinas teigė, jog į (nuodėmės) nelaisvę žmogus papuolė tik savo laisvu apsisprendimu. Tokiu būdu pats žmogus savo noru pakeitė iki tol buvusią „tobulą matricą" į tai, ką šiandieną turime - silpną žmonių valios laisvę ir galingą nuodėmės jėgą, kuri nuolatos veikia mūsų pačių ir visos planetos gyvenimą. Šios mintys yra gana abstrakčios, bet, kalbant apie tikėjimą ir laisvę, jų neišvengsi.

Ar matote gamtoje harmoniją, grožį, ar tik atsitiktinumų grandinę?

Gamta yra tai, ką mes suvokiame. Manau, kad gamta nėra tik objektyvi duotybė. Naivu gamtoje regėti tik grožį arba tik biologiją, tik astronomiją, tik geologiją, tik matematiką su fizika ir chemija. Viskas neišmatuojamai sudėtingiau. Daug kas priklauso nuo suvokiančio žmogaus. Vienas gamtoje pagrįstai mato harmoniją ir grožį, kitas, taip pat pagrįstai,- priešą, abejingą kosmosą ir matematinių atsitiktinumų grandinę. Manau, kad gamtoje yra visko kartu - harmonijos, grožio, siaubo, atsitiktinumų grandinių ir dar daugiau, ko dar nesuvokiame.

Ar tikite likimu, Apvaizda? Ar yra tekę kreiptis pagalbos į Išganytoją?

Taip.