Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Inkarą išmetė Biržuose
Monday, 06 August 2012 16:12
There are no translations available.

selonija-baneris-120x60

aukstaitis_inkaras

„Išmesti inkarą" - tradicinė komanda laivuose. Tačiau užrašę tokį pavadinimą pamatėme, kad jis gana dviprasmiškas: nurašyto ir utilizuoti pasmerkto karo laivo inkaras atvežtas į beveik už 300 kilometrų nuo Klaipėdos esančius Biržus. Liepos 25 dieną jis buvo pastatytas evangelikų reformatų klebonijos kieme.

Kaip karo laivo inkaras atsidūrė Biržuose ir dar klebonijoje?
O istorija tokia: 1997 metų rugsėjį Biržų rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų fregata „Aukštaitis" F 12. 2009 metais laivas baigė karinę tarnybą. "Aukštaičiu" buvo pakrikštyta naujesnės kartos patrulinis karo laivas P-14 (jo krikšto motina, beje yra I. Varzienė).

Tuometinis Biržų vicemeras Aurimas Frankas paprašė penkiolikos metų Biržų ir fregatos „Aukštaitis" įgulos bičiulystės atminimui kokios nors suvenyro: laivo varpo, ar šturvalo. Jūreiviai pasiūlė... toną sveriantį beveik 2 metrų aukščio inkarą. Dovanos biržiečiams buvo nepatogu atsisakyti. Rajono tarybos posėdyje, kai buvo svarstomas projektas, kuriuo siūloma sutikti perimti inkarą, nors Tarybos nariams ir sukėlė šypsenas, buvo nutarta, jog inkaras Biržams reikalingas, kaip protingai parašyta nutarime „savarankiškajai gyventojų bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo savivaldybės funkcijai įgyvendinti".

Karinės jūrų pajėgos ir Krašto apsaugos ministerija, gavusi biržiečių prašymą, sutiko perduoti 333 litais įvertintą inkarą (tiesa, be 120 metrų didžiulės grandinės). O Biržuose kilo diskusijos kur „dovaną" dėti: gal J. Janonio aikštėje, gal paplūdimyje, o gal - Pilies teritorijoje ant pylimų. Kažkas pasišaipė: kadangi vienintelis Biržų laivas yra ežero dumblo siurbiamoji, tai prie jos ir reikėtų inkarą kabinti.

Už 275 kilometrų nuo Baltijos jūros gyvenantiems taikiems biržiečiams jūrininkų dovana atrodė dviprasmiška, todėl kėlė ir šypsenų, ir abejonių. Per visos Lietuvos žiniasklaidą nuvilnijo žinutės, pranešančios, kad „Biržiečiai nežino, ką daryti su dovanotu inkaru". Laimė, evangelikų reformatų kunigas R. Mikalauskas ir Biržuose veikiantys Jūrų skautai pasiūlė inkarui puikią vietą: Širvėnos ežero pakrantę, kur jau yra skautų jūrinis botas (jalas).

Vilties simbolis... o gal visai ne tas inkaras?

Liepos 25 dieną „istorinis" inkaras ir buvo iškrautas šalia Širvėnos pakrantės esančios evangelikų reformatų bažnyčios klebonijos kieme. Ieškant prasmės, ką galėtų reikšti Aukštaitijos lygumose išmestas inkaras vieni prisiminė seną hipotezę apie Biržų prekybinius ryšius su Rygos uostu, kiti, žvelgdami į bažnyčios bokštą prisiminė, kad inkaras krikščionybėje simbolizuoja viltį. O treti tiesio citavo seną anekdotą: „Povandeninio laivo nuotykiai Ukrainos stepėse".

Žiūrint į kelių metrų aukščio daugiau kaip toną sveriantį juodai nudažytą inkarą kilo abejonių, ar čia tas pats „Aukštaityje" kabėjęs inkaras. Ant 22 metrų aukščio fregatos borto jis atrodė kiek kitaip. Tačiau abejones lyg ir turėtų numalšinti Krašto apsaugo ministro 2012 m. kovo 19 d. įsakymas „Dėl leidžiamo perduoti Neringos ir Biržų savivaldybėms turto" (Neringos savivaldybei, kur veikia Jūrų kadetų mokykla, atiduotas antrasis „Aukštaičio" inkaras). Įsakyme pažymėta, kad Biržų ir Neringos savivaldybėms perduodami inkarai, nurodyta jų kaina ir abejones turintys panaikinti inkarų inventoriniai numeriai. Tačiau... abiejų „Aukštaičio" inkarų inventoriniai numeriai nurodyti tokie patys: 790365.

Latvijos komjaunuolis virto... aukštaičiu
Jeigu galima šaipytis iš dovanos (nors gal taip pat negražu - juk dovanotam arkliui į dantis nežiūrima), tai jokiu būdu negalima šaipytis iš karo laivo fregatos „Aukštaitis". Tai savo laiku buvo vienas iš galingiausių karo laivų Baltijos jūroje. „Aukštaitis" buvo pastatytas 1979 metais (laivą, beje, projektavo moteris). Fregatos pirmasis pavadinimas - „Latviskij komsomolec". 1992 m. lapkričio mėnesį laivas buvo perduotas Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms ir pavadintas „Aukštaičiu". „Aukštaičio" ilgis 71,2 metrai, plotis - 10,29 m., o aukštis - net 22 metrai. Laivo borto storis 5 - 12 mm geriausios kokybės plieno. Dviejų variklių maksimali galia buvo 38 tūkst. arklio jėgų. Greitis 35 mazgai (65 km/h). Laivą aptarnaudavo 66 žmonių įgula. Švartavimosi įrangą „Aukštaityje" sudarė du inkarai, sveriantys po 1 toną su 125 m ilgio grandinėmis ir šeši švartavimosi lynai po 120 m ilgio.

Fregatos įgula pagal seną karo laivų tradiciją, ėmė ieškoti draugų tarp Aukštaitijos miestų. Tačiau Utena atsisakė, o Panevėžio miestui, pasak jūrininkų net nebuvo siūloma - jų herbas negražus. O kai Biržai priėmė karo jūrininkų siūlymą draugauti, „Aukštaičio" įgula labai apsidžiaugė - Biržų vėliava su juodu Radvilų ereliu ypač efektingai atrodydavo per NATO laivų pratybas ir paradus šalia Lietuvos trispalvės ir Karinių jūrų pajėgų vėliavų.

aukstaitis_saudoFregatų ginkluotė techniškai labai sudėtinga, nes mažame laive sutalpinama daug įvairios paskirties pabūklų, skirtų kovai su laivais, povandeniniais laivais, lėktuvais ir krante įsitvirtinusiu priešu. „Aukštaitis" buvo ginkluotas zenitiniais - raketiniais kompleksais: jį sudarė 20 raketų, o kiekviena svėrė 130 kg. (kovinės dalies svoris 14,5 kg). Laivugalyje stovėjo suporintas 57 mm artilerijos pabūklas ir 30 mm kalibro šešiavamzdis greitašaudis pabūklas (jis iššaudavo 400 šūvių per minutę į taikinį esantį už 7 kilometrų). Dar fregata buvo ginkluota giluminėmis bombomis, reaktyvinių bombų svaidyklėmis, kovos su laivais sistema ir stambaus kalibro kulkosvaidžiais.

Istorijos
„Aukštaičio" įgula daug metų garsėjo visoje Baltijos jūroje, kaip patys taikliausi artileristai. Viešint fregatoje pavyko sužinoti jų taiklumo paslaptį: iš Rusijos kartu su laivu gautiems artilerijos sviediniams buvo besibaigiantis galiojimo terminas, tad „Aukštaičio" įgula treniruodavosi be apribojimų ir sviedinių netaupė. Jei NATO ar Rusijos karo laivai per metus iššaudavo po kelis sviedinius, tai „Aukštaitis" juos „tratindavo" į taikinius šimtais ir tūkstančiais.

aukstaitis_f_12Į miesto šventes atvykdavę „Aukštaičio" jūrininkai ir karininkai pasakodavo linksmų istorijų apie 17 metų Lietuvai tarnavusį laivą. Pavyzdžiui, per Klaipėdos miesto šventės metu vykusį laivų paradą iš karo vadovybės gavo įsakymą pademonstruoti pilną fregatos greitį. „Aukštaityje" maksimaliu galingumu buvo įjungti abu varikliai ir dar papildomos dujų turbinos. Tūkstančio tonų karo laivas praplaukė pro Jūrų pajėgų štabo laivą „Vėtra", kurioje stovėjo paradą priiminėjęs admirolas R. Baltuška ir garbingi svečiai pilnu 60 km per valandą greičiu. Praplaukė taip, kad sukėlė 5 - 6 metrų bangas... kurios užliejo „Vėtros" denį, o išsirikiavę svečiai sušlapo vos ne iki juosmens...

Jūrininkai pasakojo, kad „Aukštaitis" buvo išplaukęs į kovinį budėjimą ir atmintiną 1994 metų rugsėjo 28 dieną - tada, kai per didžiulę audrą nuskendo keltas „Estonia". Pasak jūreivių, didžiulės bangos užliedavo ir keliolikos metrų aukštyje esantį „Aukštaičio" priekinį bortą, tačiau karo laivas ir jo įgula audrą atlaikė be problemų. O kaip neprisiminti pernykštės istorijos, kai į Biržus atvykusios „Aukštaičio" jūreivių delegacijos vadovas laivo kapitonas buvo suriestas staigaus apendicito priepuolio ir vietoje iškilmių turėjo vykti tiesiai į Biržų ligoninę...

Karo laivo mirtis
Šis istorinis vienas iš pirmųjų nepriklausomybę atgavusios Lietuvos karo laivų 2009 metais baigė karo tarnybą ir buvo nurašytas. „Aukštaičio" dvynė „Žemaitija" jau utilizuota - supjaustyta kaip metalo laužas. „Aukštaitis" su nuimta ginkluote vis dar rūdyja prirakintas prie molo. Buvo idėjų laivą paversti muziejumi. Vytauto Didžiojo karo muziejus netgi norėjo paruošti laive ekspoziciją., Tačiau paskaičiavo, kad muziejinę fregatą turėtų aptarnauti 6 žmonės, o jos išlaikymas per metus kainuotų 200 tūkstančių litų. Kadangi tai muziejininkams pasirodė per brangu, fregata buvo pasmerkta mirčiai ir bus supjaustyta kaip metalo laužas. Tad gali būti, kad Biržuose išmestas „Aukštaičio" inkaras bus vienintelis prisiminimas apie šį išdidų karo laivą - pirmąjį karo laivą Lietuvoje.
Dalius Mikelionis