Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Mūsų mielas Petras
Vendredi, 17 Août 2012 20:14
There are no translations available.

puodziunas_mNors ir trumpai, bet negalima nutylėti apie žmogų, kuris sulaukęs 70 metų lieka ir darbingas, ir draugiškas, sumanus, santūrus ir pilnas energijos, ir gerų idėjų. O meilė bei santarvė šeimoje, supratimas, atjauta, pasitikėjimas ir parama vienas kitam, dukros ir sūnaus bei anūkų dėmesys, sutarimas su bendradarbiais, tiesus kelias į tikslą, noras padėti kitiems, neskaičiuojant darbo valandų ar savo žingsnių, daryti tai, kad visiems būtų geriau. Toks Jo gyvenimo credo. Gal todėl, kad gyvenimas Jo nelepino, nuo ankstyvos jaunystės pats skynėsi kelią į gyvenimą. Toks jau yra mūsų Panevėžio evangelikų reformatų parapijos seniūnų valdybos pirmininkas Petras Romualdas Puodžiūnas.

Gimė Biržų krašte, Sodeliškio apyl., Lukiškių kaime, šeimoje, kurioje buvo 6 vaikai. Jam besimokant trečioje klasėje, šeimą ištiko žiaurus likimas - visa šeima atsidūrė Krasnojarsko krašte, Revuči gyvenvietėje, senuose barakuose. Aplink buvo vien miškai, todėl tėvelis dirbo vietinės elektrinės, apkūrenamos mediena, prižiūrėtoju, mama augino vaikus ir taip pat retkarčiais dirbdavo. Kadangi vaikų ten buvo daug, tai Petras sako, kad per daug nepajuto to didžiulio vargo, nors papasakojo vieną epizodą, kuris Jam įsirėžė giliai į atmintį: pabudęs ryte, pamatė mamą, stovinčią ir verkiančią prie krosnies, nes kaip tik ji aiškino tėveliui, kad turinti truputį miltų ir nieko daugiau, ir nežinanti, kaip pavalgydinti vaikus. Tėvelis patarė, kad reikia ištrinti keptuvę svogūnu ir kepti blynus. Rodos, taip skaniai tąkart pavalgė pusryčius...

Būdamas tremtyje, lankė mokyklą ir baigė 7 klases. Tremtyje išbuvo penkerius metus ir, kaip daugiavaikė šeima, buvo greičiau išleista į namus, į tėviškę.
Grįžusi visa gausi šeima apsigyveno savuose namuose dėka jautraus kolūkio pirmininko. Petras lankė Legailių vidurinę mokyklą, kurią ir baigė. Sunkiau sekėsi lietuvių kalba, todėl vidurinę baigė sidabro medaliu (lietuvių k. - 4). Po to metus mokėsi Vilniaus pedagoginiame institute ir buvo pašauktas į kariuomenę ilgiems trejiems metams. Karinę tarnybą atliko Ventspilyje ir Sovietske.

Atlikęs karinę tarnybą, VVPI nebesimokė, nes sesija jau buvo įpusėjusi, o be to rūpėjo vykti į Panevėžį, kur, jau baigusi mokslus, dirbo jo būsimoji žmona Regina, kurią buvo nusižiūrėjęs dar Legailių vidurinėje mokykloje. Įsidarbino Metalo dirbinių gamykloje ir mokėsi Kauno politechnikos instituto vakariniame skyriuje. Su Reginute atšoko vestuves ir laimingai drauge koja kojon, širdis širdin pragyveno jau 46 metus, išaugino 2 vaikus, džiaugiasi anūkų sėkme.

Akimirksniu prabėgo tie metai. Trumpai teko dirbti konstruktoriumi Aklųjų kombinate, o tuo metu gyveno Stiklo fabriko bendrabutyje, nes žmona dirbo Stiklo fabrike. Galiausiai ir Jis perėjo dirbti į Stiklo fabriką, baigė mokslus, gavo butą, kuriame ir dabar gyvena. Auginant vaikus, didesnis krūvis tekdavo Reginai, nes kurį laiką Petrui teko dirbti pamainomis. Stiklo fabrike išdirbo 20 metų, tiek pat dirbo ir paskutiniojoje darbovietėje -„ Lietkabelyje", kuriame dirbo konstruktoriumi. Atsiradus sveikatos problemoms, dirbo puse etato, o prieš penkerius metus išėjo į pensiją.

Veiklą parapijoje pradėjo dirbdamas tuometinės parapijos seniūnų valdybos pirmininkės Irenos Kartanienės pavaduotoju, o nuo 2008 metų buvo išrinktas parapijos pirmininku, kuriuo sėkmingai dirba iki šiol. Taip pat yra Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos narys.

2012m. rugpjūčio 12d. po pamaldų pasveikinome mūsų mielą Petrą su garbingu Jubiliejumi, sugiedojome „Sveikiname Jus širdingai", o šventę tęsėme Reginos ir Petro išpuoselėtame sode. Palinkėjome mūsų mielam Petrui sveikatos, Dievo palaimos ir toliau būti mūsų parapijos ašimi.

Sigita Audickienė