Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Šlovink Viešpatį, ... visa kas manyje tešlovina Jo šventąjį vardą...
Antradienis, 08 Sausis 2013 19:43
raimis_kedainiuoseKlebono kun. R.Stankevičiaus pamokslas, pasakytas per senųjų metų palydėjimo pamaldas Vilniaus ev. reformatų bažnyčioje (2012 m. gruodžio 31 d. 22 val.)

Pamokslo pagrindu paimtos eilutės iš Jn 8,31-36

Mielieji tikėjimo namiškiai, susirinkome netradiciniu laiku ir netradicinėje vietoje - šį vakarą dauguma eina į klubus koncertus, teatrus, arba namuose jau turėtų būtį vakarėlio įkarštis...

Nedaug mūsų šiandien susirinko, dar mažiau tikėjausi. Tačiau pabaigti metus, tiesa, kalendorinius labai prasminga čia, bažnyčioje, Dievo surinkime. Ir tikrai prasminga šiandien padėkoti Viešpačiui už šiuos ir visus iki šiol pragyventus metus, už pergales, džiaugsmus ir nusivylimus, pralaimėjimus ir sunkumus.

Prisiminkime 103  psalmės žodžius: Šlovink Viešpatį, ... visa kas manyje tešlovina Jo šventąjį vardą...

Nuostabu ir verta šiandienos vakarą, kai visas pasaulis, absoliuti dauguma žmonių skiria savo laiką pažymėti tą metų virsmą, kai pradedami naujieji ir palydimi senieji metai -  kalendoriniai metai, prisiminti Tą, kam mes už visus tuos pragyventus metus skolingi, Tą, kuriam turime dėkoti ir už ateinančius metus. Taigi, šlovinkime Viešpatį, šlovinkime Jo šventąjį vardą!

Apmąstykime skaitinį iš Evangelijos pagal Joną 8 skyriaus nuo 31 iki 36 eilutės.

Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams. Be abejonės šie Jo klausė. Šiandien daugelis įtikėjusiųjų pakankamai gerai jaučiasi ir be bažnyčios, be pamaldų, be pamokslavimo ar be Biblijos studijų - be tobulėjimo, augimo tikėjime. Daugeliui užtenka to, kad yra senos, tradicinės, garbingą istoriją turinčios bažnyčios narys. Tačiau Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį. Ir dabar Jėzus kalba ne konkrečios Bažnyčios, kaip organizacijos nariams, ne istorinei draugijai, ne protėvių tradicijos besilaikančių žmonių klubui, Jėzus pirmiausiai kalba įtikėjusiems Jį. Ir kviečia būti mokiniais, laikytis Jo mokslo. Neužtenka vien skaityti Bibliją, atmintinai mokytis eilutes, suprasti ir paaiškinti, tačiau visų svarbiausiai, ką patvirtina Viešpats Jėzus - laikytis Jo mokslo! Mums patinka eiti į bažnyčią (ypač vasarą, kai šilta), mums patinka skaityti Bibliją, mums patinka klausyti skelbiamo Dievo Žodžio, netgi pamokslų (na, jeigu jie neperilgi). Netgi patinka arba susitaikome su bažnytinėmis apeigomis:  kada reikia atsistojame, kada reikia atsiklaupiame, paaukojame ar nudirbame bažnyčios labui darbus. Tai tikrai gerai ir pagirtina. Tačiau tai neatveda link Dievo, link Jo Karalystės, link išgelbėjimo, tai dažniausiai nestiprina ir neaugina mūsų tikėjimo, nors ir reikalinga bažnyčios tvarkai palaikyti. Jėzus akcentuoja: „laikykitės mano mokslo!" Tik tuomet būsime Jo mokiniais, tik tuomet pažinsime tiesą, tikrą tiesą, tik tuomet išsilaisvinsime iš nuodėmės. Jėzus sako, jog tiesa padarys jus laisvus. Tačiau Jį klausiusieji žydai Jam paprieštaravo ar pasitikslino, ko nebuvo supratę: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome..." Tai seni laikai, vergystė, žmonių pardavinėjimas, to meto laisvės samprata... Tačiau Jėzus kalbėjo apie kitą laisvę, kitą jos supratimą - laisvę nuo nuodėmės. Vienintelis tikėjimas gelbsti žmogų. Žydai gi atsakė, kad jie yra Abraomo palikuonys... Ar to užtenka? Kaip man panašu į šių dienų „tikinčiuosius" - 80 ir daugiau procentų... Kodėl tiki? Nes tėvai, seneliai buvo tam tikros konfesijos, nes jie yra jų palikuonys. Taip pat ir mes, reformatai, labai dažnai akcentuojame, kaip ir tie žydai - kieno palikuonys esame - šakniniai ar kiek šakniniai... Gerai pagarbiai atsiliepti apie savo tėvus, protėvius, tikėjimo namiškius, apie žmones išlaikiusius tradiciją iki šių dienų, perdavusius tikėjimo tiesas mums. Tai tikrai gerai, tačiau to neužtenka, kad būtume Kristaus mokiniais, tikrai to nepakanka!

Jėzus moko: „jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniais". Prie visų mūsų religinių apeigų, tikėjimo darbų, mokslų ir studijų, nuoširdaus atsidavimo Bažnyčiai, parapijai, pagaliau savo artimui - mums dar būtina laikytis to, apie ką kalbame, ką skaitome ir ką deklaruojame. Jei sakome esą reformatai, sakome esą krikščionys - negalime sąmoningai paklusti nuodėmei. „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę yra nuodėmės vergas". Jei esame įtikėję, turime laikytis Viešpaties mokslo, turime paklusti Jam ir visi pasaulio prieštaravimai Kristaus mokslui, mumyse negali būti toleruojami. Tik taip galime išsilaisvinti iš nuodėmės vergystės, tik taip tampame laisvais. Kristus sako, jog tiesa jus padarys laisvais. Kas gi yra tiesa? Ogi tai, kad Jėzus Kristus yra pasaulio gelbėtojas, žmonijos išvaduotojas iš nuodėmės vergovės. Jis - Viešpats Jėzus Kristus yra Tiesa.

Mes ateiname pas Kristų, kaip pas Gelbėtoją, ir gyvendami su Juo patiriame laisvę nuo bausmės už savo nuodėmes. Mums nebereikia su didžiausia baime ir panika laukti pasaulio pabaigos ir laukti kol pateksime į pragarą - Kristus mus nuo to išgelbėjo! Gyvendami su Juo mes tampame laisvi.

Tačiau Jėzus sako: kiekvienas, kas daro nuodėmę yra nuodėmės vergas. Ir čia sakoma esamuoju laiku, sakoma mums, dabar.

Kažin ar kuris iš mūsų bent dieną pragyvenome nepadarydami jokios nuodėmės? Ar galėtumėte tai patvirtinti? Aš ne... Gal būt nesąmoningai, tačiau padarome. Taigi, esame nuodėmės vergai.

Tačiau Dievo vaikas taip pat kasdien ateina pas Tėvą ir išpažįsta savąsias nuodėmes. Velnio vaikas to tikrai nedaro ir niekada nedarys.

Viešpats Jėzus gelbsti savo vaiką, savo mokinį iš nuodėmės vergovės, jis atleidžia mūsų nuodėmes, atleidžia savo mokiniams, saviesiems, tikintiesiems, išlaisvina, išvaduoja ir pašventina.

Mielieji, baigdami šiandien kalendorinius metus, susimąstykime ir pasverkime savo darbus. Ar juos darėme savo naudai, ar Dievo garbei ir artimo meilės vedami. Pabandykime įvertinti savąją vergystę nuodėmei ir ateiti pas Tėvą, pas Viešpatį Jėzų, kad mus išlaisvintų, kad padarytų savo mokiniais, kad išmokytų mus ne tik būti Kristaus mokslo klausytojais, bet ir vykdytojais.

Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė telydi jus kitais ir kiekvienais ateinančiais Viešpaties metais! Amen!