Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
KUNIGAS VYTAUTAS KURNATAUSKAS (1897-1970)
Lundi, 28 Janvier 2013 07:09
There are no translations available.

Kurnatauskai - Kurnatovskiai garbinga, daug reformatų kunigų davusi giminė. Jos pirmtakas Andriejus Kurnatovskis atvyko į Lietuvą iš Poznanės 1676 m. ir tarnavo Slucko kunigaikštijos pastarosta. Net 9 kunigai Kurnatovskiai tarnavo Lietuvos reformatų -Unitas Lithuaniae- Bažnyčiai. Reformatų Sinodo archyvuose minimi: Vladislavas, kunigavęs Kelmėje, Bielicoje ir Izabeline, Užnemunės superintendentas, eiliavo religines giesmes; Boguslavas - Papilyje ir Izabeline, titulinis vicesuperintendentas; Boguslavas Samuelis kunigavo ir mokytojavo Slucke; Felicijanas - Slucko parapijos kunigas, tikybos mokytojas; Jonas kunigavo Izabeline; Titas, Vytauto prosenelis, tarnavo Kražiuose, Izabeline, Kėdainiuose, vicesuperintendentas; jo sūnus Oskaras (Vytauto senelis) - Biržuose, Mintaujoje, vicesuperintendentas; Vytauto dėdė dr. Konstantinas - pats žymiausias iš giminės, profesoriavo Kauno Vyt. Didžioje universiteto Teologijos fakultete, kunigavo Kelmėje, Kėdainiuose, Deltuvoje, Seirijuose, Vilniuje, gen. superintendentas.

Būsimasis kunigas Vytautas Kurnatauskas gimė 1897 m. spalio 29 d. Rygoje veterinarijos gydytojo Vlado Kurnatausko šeimoje pirmagimiu ir vieninteliu sūnumi.

Vytautas anksti neteko motinos, vaikystę praleido senelio klebonijoje Mintaujoje, vėliau daugiau gyveno pas dėdę Konstantiną Kelmėje, nes tėvas kaip veterinaras (jam buvo suteiktas net generolo laipsnis) tarnavo carinėje armijoje. Vytautas lankė Mintaujos, Rygos, Slucko, Werro (Estija), Kronštato (prie Peterburgo) gimnazijas ir pagaliau 1918 m. gavo brandos atestatą Voronežo gimnazijoje, vadovaujamoje dr. Jono Yčo. Tais pat metais Vytauto tėvas buvo bolševikų atleistas iš karinės veterinaro tarnybos ir su sūnum grįžo į Peterburgą, o po to persikėlė į Vilnių. Vytautas įsidarbino miesto savivaldybės elektros skyriuje. 1926 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą, 1929 m. jį baigė ir buvo Biržuose ordinuotas diakonu bei paskirtas tarnauti Biržų parapijoje. Po dviejų metų persikėlė į Kauną, pradėjo dirbti banke užsienio skyriuje, nes mokėjo daug kalbų - laisvai kalbėjo septyniomis, neskaitant privalomų teologui graikų, hebrajų, lotynų. Domėjosi ir daug laiko skyrė filmavimo technikai, fotografavimui: buvo net parašęs ir atspausdinęs Kaune nedidelį vadovėlį iš šios srities. Gyvendamas Kaune pasiilgo bažnytinio darbo, padaryta pertrauka įtikino, kad jo pašaukimas - dvasininko tarnystė. 1936-37 m. gavo teologams skirtą Škotijos bažnyčios stipendiją „Kings" Koledže Aberdyno universitete. Išklausęs keturis semestrus sugrįžo ir Sinode Biržuose buvo ordinuotas kunigu bei paskirtas į Papilio parapiją antruoju kunigu.

1938 m. rugsėjo 12 d. kun. V.Kurnatauskas Biržų bažnyčioje susituokė su biržiete Vilma Dabulinyte, susilaukė dviejų dukterų: Margaritos ir Renatos.

1938 m. paskyrus prof. dr. Konstantiną Kurnatauską generaliniu superintendentu į Vilniaus Sinodą, kun. Vytautas Kurnatauskas buvo perkeltas į Kelmės parapiją vietoj dėdės. Ši parapija buvo dvikalbė: pamaldos buvo laikomos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Ten ištarnavo iki 1941 m. vasario mėn., iki pasitraukė su dauguma parapijiečių į Vokietiją. Karo metais pateko į Pomeraniją, tarnavo vokiečių parapijose prie Dramburgo. Nuo 1945 m. Brėmeno apylinkėse aptarnavo lietuvius evangelikus Gross Hessen stovykloje ir dėstė anglų kalbą lietuviams Lingeno stovykloje. 1948-1950 m. buvo paskirtas kapelionu darbo kuopose (Civil Mixed Watchmen Servise) Hamburge. 1950 m. V.Kurnatauskas parašė knygą „Tikybos vadovėlis lietuviams evangelikams tremtyje". 1951 m. Heseno ev. reformatų Bažnyčia priėmė V.Kurnatauską į savo dvasininkų luomą ir paskyrė Hain Grundau parapijos klebonu, kuriuo ištarnavo iki 1967 metų.

1953 m. Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios VI tremties Sinodas kun.V.Kurnatauską išrinko Kolegijos nariu.

1967 m. po sunkios operacijos sveikatai neatsistačius, išėjo į pensiją. Liko gyventi tame pat bažnytkaimyje, kur buvo atnaujinęs senąją bažnyčią, pastatęs naują kleboniją su konfirmantų sale bei butu kunigui.

Kunigas Vytautas Kurnatauskas baigė žemišką kelionę 1970 m. liepos 14 d. Jam paskutinį patarnavimą, vykdydamas velionio valią, suteikė studijų draugas kun. Fridrichas Barnelis, tuo metu atostogavęs Austrijoje. Kun.V.Kurnatauskas buvo palaidotas kapinėse šalia bažnyčios, kurioje skelbė Dievo žodį.

Paliko giliame liūdesyje žmoną Vilmą, dukras Margaritą ir Renatą.

Pagal kun. St.Neimano straipsnį „Mūsų sparnuose" 1970 m. Nr.29 64-68 psl.