Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Konfirmacija Biržuose
Tuesday, 03 September 2013 19:26
There are no translations available.

Ieškokime Dievo karalystės
konfirmac pagrind 2013_mPaskutinį rugpjūčio sekmadienį Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje buvo švenčiamos iškilmingos Konfirmacijos pamaldos. Septynios merginos ir trys vaikinai patvirtino krikščioniškąjį tikėjimą ev. reformatų išpažinime ir tapo pilnateisiais bendruomenės nariais. Nuo gėlių puokščių skubančiųjų į bažnyčią rankose, regis, sužydo visa Reformatų gatvė. Į šventovę pakiliai nusiteikę ėjo ir garbingo amžiaus sulaukusios senolės, ir smagiai nusiteikę nepilnamečiai jų anūkai ar net proanūkiai. Kiekvienas savaip juto šio sekmadienio išskirtinumą, tačiau visi vieningai tvirtino, jog Konfirmacijos diena yra kupina pakylėjimo, nerimo, jaudulio, džiaugsmo ir, žinoma, atsakomybės jausmo.

konfirmm 2013_mKonfirmacijos dienos pamaldos buvo pradėtos giesme „Amazing Grace" („Malonė Dievo"). Tikinčiuosius pasveikinę dvasininkai kun. Rimas Mikalauskas ir kun. Sigita Švambarienė pranešė, jog bus teikiami net du sakramentai - Krikštas ir Konfirmacija. Laikydamas indą su krikštui skirtu vandeniu, kun. Rimas Mikalauskas priminė, jog „vanduo - nuplovimo ženklas". Po Krikšto mes esame atgimdomi ir gauname nuodėmių atleidimą. Kunigė Sigita pastebėjo, kad krikšto tėvams tenka ypatinga, garbinga pareiga - vesti jauną žmogų į tikėjimą.

Konfirmacijos apeigos buvo pradėtos Evangelijos pagal Matą žodžiais, raginančiais perdaug nesirūpinti savo gyvybe - ką kitą dieną reikės valgyti ar apsirengti. Kun. R.Mikalauskas Evangelijos eilutėmis klausė tikinčiųjų: „Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas - už drabužį? Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: jie nei sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? (...) Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė pats Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų" (Mt 6, 25-30). Pasak dvasininko, šis Dievo mokymas yra vienas iš svarbiausių, bet krikščionims sunkiausiai įvykdomų dalykų. Žmogui sunku atsirinkti, kas šiame gyvenime yra svarbu, o kas svarbiausia. Kun. R.Mikalauskas sakė, jog panašiai ir gydytojai gydo ne ligą, o tik jos simptomus. Nuo tabletės nustoja skaudėti galvą, bet priežastis taip ir lieka nepašalinta.

Kreipdamasis į krikščioniškąjį tikėjimą evangelikų reformatų išpažinime patvirtinusius jaunus žmones, kunigas aiškino, kaip svarbu nepasiduoti gyvenimo rutinai, kuri kasdien mus stengiasi užvaldyti. Dėmesį pirmiausia, pasak pamokslautojo, reikia skirti svarbiausiems dalykams: gyvybė svarbesnė už kūną, kūnas - už drabužį.

Kiekvienas tikintysis turi ieškoti Dievo karalystės, o visa kita jam „bus pridėta". Dvasininkas pastebėjo, kad įgyvendinti mokymą realybėje yra nelengva. Bendraujant su vyresniosios kartos krikščionimis kunigui dažnai tenka išgirsti, jog net ir sulaukus devyniasdešimties metų tvirtinama neišmokus gyventi taip, kaip reikėtų.

Tiek konfirmantams, tiek visiems iškilmingų pamaldų dalyviams kun. Rimas Mikalauskas linkėjo nesusivilioti smulkmenomis, nepaklysti gyvenimo labirintuose, nes jau šiame gyvenime prasideda ir amžinasis gyvenimas.

Po pamaldų konfirmantai skubėjo įamžinti Konfirmacijos akimirką - tradiciškai nusifotografuoti bažnyčioje ir prie jos (bažnyčios) durų. Kai kurios senolės, žvelgdamos į tradiciškai baltu rūbu pasidabinusias konfirmantes, pasakojo iškart prisiminusios savo Konfirmaciją. Sunkiais jų jaunystės laikais ne visada buvę tokių prabangių drabužių, lengvų batukų, bet širdyse liepsnojęs gilus tikėjimas ir noras gyventi pagal Viešpaties mokymą. Moterys sakė ir džiaugsmo, ir skausmo minutėmis į rankas imdavusios pagarbiai albumuose laikomą Konfirmacijos nuotrauką. Tai esą suteikdavę stiprybės. Ne viena tikinčioji patvirtino, jog kai kurių jų mamos ar močiutės šios ypatingos dienos rūbelį saugojusios iki mirties ir prašiusios įdėti į karstą.

ickys birzuose 2013_mĮ besifotografuojančius konfirmantus žvelgė ir Biržuose teologinę praktiką atliekantis vilnietis Vaidotas Ickys su žmona Vita. Evangeliškame Biblijos institute Vilniuje teologiją studijuojantis jaunas vyras svarstė, kiek ši diena yra svarbi jaunimui, kiek ji gali pakeisti vaikinų ir merginų gyvenimą. Vaidotas prisiminė savąją Konfirmaciją ir pagarbiai minėjo jį konfirmavusius dvasininkus - gen. superintendentą kun. Tomą Šerną ir kun. Raimondą Stankevičių. Taip pat V.Ickys džiaugėsi Biržuose atlikta praktika. Pasak būsimo teologo, jis daug išmoko iš kun. Rimo Mikalausko, turėjo galimybę pažvelgti į Bažnyčios „vidų", suprasti, kas vyksta jos gyvenime, kaip neklysti ir kaip taisyti padarytas klaidas.

konfirm 2013_mPo fotografavimosi ceremonijos sveikintojai konfirmantus apdovanojo gėlėmis. Puokštes teikiančiųjų gretose buvo įvairių krikščioniškųjų Bažnyčių atstovų. Jie tvirtino, jog nėra taip svarbu, kuriai bendruomenei priklausys jų vaikai, anūkai ar draugai, kur kas svarbiau yra, kad jie gyvenime vadovautųsi Šventojo Rašto tiesomis. Katalikė Marija Vaškienė džiaugėsi ev. reformatų bažnyčioje pakrikštyta anūke ir konfirmuotu anūku. Ji pasakojo, jog vyras taip pat buvęs reformatas. Tai visai netrukdę kiekvienam melstis savoje šventovėje. Taip jau nutiko, kad ir jos katalikų bažnyčioje krikštyti vaikai antrąsias puses susirado reformatų bendruomenėje. Pasak moters, visai nesvarbu, kur melsis jos vaikaičiai, nes Dievas yra vienas.

Gražina Dagytė

Autorės nuotraukos