Trijų reformatų Bažnyčių: Vokietijos Lipės krašto, Lenkijos ir Lietuvos teologinės konsultacijos vyksta kas antri metai: 2011 m. rugsėjį šių šalių reformatus priiminėjo lenkai, šiais metais turėjome parengti ir sukurti darbinę atmosferą mes - vilniečiai.
Konferencijos darbo planavimas ir organizavimas gulė ant dvasininkų pečių: gen. superintendento kun. Tomo Šerno ir parapijos klebono kun.Raimondo Stankevičiaus. Techniniais klausimais - apgyvendinimu, svečių sutikimu, maitinimu rūpintis padėjo parapijiečiai. Ta proga teko „mesti visas pajėgas" ir bent minimaliai sutvarkyti parapijos namus Pylimo g. bei apsitvarkyti bažnyčios aplinką.
Anglų, vokiečių, lenkų kalbomis buvo pristatyti konferencijos dalyviai:
vokiečių delegacija - Vokietijos Reformatų Sąjungos atstovas superintendentas kun. Ulrich Barniske, Lippes krašto Bažnyčios atstovai - kunigė Cornelia Schauf, kunigas Miroslav Danys, delegacijos vadovas - kunigas Michael Stadermann, kunigė Karin Möller;
lenkų delegacija - Sinodo prezidentė Eva Jóźviak, vyskupas kun. Marek Izdebski, Konsistorijos narys kun. Kžyštof Góral ir Sinodo bibliotekos darbuotojas Kžyštof Bandoła-Skierski;
lietuvių - gen.superintendentas kun. Tomas Šernas, vicesuperintendentas kun.Rimas Mikalauskas, Konsistorijos (Sinodo Kolegijos) prezidentas - Sinodo kuratorius Petras Romualdas Puodžiūnas bei jo pavaduotojas kun. Raimondas Stankevičius, Sinodo kuratorius Holger Lahyne, Vilniaus parapijos pirmininkas Alvydas Verbickas ir kt. parapijiečiai.
Pirmą pranešimą apie Heidelbergo katekizmą skaitė superintendentas kun. Ulrich Barniske, lyginęs jį su M. Liuterio Mažuoju katekizmu, pabrėžęs, kad Katekizmas buvo priimtas kaip svarbiausia konfesinė knyga ne tik reformatų, presbiterionų, bet ir daugelio kitų protestantiškų Bažnyčių, greitu laiku po parašymo išverstas į daugybę kalbų. Pademonstravo Vengrijos ev. reformatų Bažnyčios išleistą Heidelbergo katekizmą penkiomis jų bažnyčiose vartojamomis kalbomis: vengrų, slovakų, rumunų, vokiečių, anglų. Pasidalino savo patirtimi, kaip jie šiais - jubiliejiniais metais nagrinėjo pamaldose atskirus Heidelbergo katekizmo klausimus.
Antrasis pranešimas buvo lenkų bibliotekos darbuotojo, archyvaro Kžyštof‘o Bandoła-Skierskio daugiau apie politinę - istorinę situaciją XVI a. III-IV dešimtmetyje, kai Reformacijos idėjos pradėjo plisti Lenkijos - Lietuvos karalystėje, valdomoje karaliaus Žygimanto Senojo, taip pat apie Heidelbergo katekizmo paplitimą, daugkartinius perspausdinimus tada ir mūsų laikais.
Trečią pranešimą: „Įstatymas, teisingumas ir Heidelbergo katekizmas" skaitė lietuvių teologas Holgeris Lahayne. Jis priminė, kad pirmasis Heidelbergo katekizmo vertimas į lietuvių kalbą XIX a. buvo iš lenkų, ne iš vokiečių kalbos. Tarpukaryje buvo naudojamas kun. Adomo Šerno išverstas sutrumpintas Heidelbergo katekizmo variantas, ir tik 2002 m. buvo atspausdintas kun. Kęstučio Daugirdo pilnas vertimas iš vokiečių kalbos. Dabar ruošiamas dar vienas, patobulintas leidimas. H.Lahayne prisipažino, kad yra kilęs iš prancūzų evangelikų reformatų- hugenotų giminės, tačiau jau krikštytas ir konfirmuotas liuteronų Bažnyčioje. Išstudijavęs Heidelbergo katekizmą, tapo įsitikinusiu reformatu.
Visi trys pranešimai, skaityti Konsultacijose ir skirti Heidelbergo katekizmo išleidimo 450 metų jubiliejui, verti būti atspausdinti atskiru leidiniu, kad taptų prieinami ne tik reformatams, bet ir kitiems krikščionims.
Antroji konsultacijų diena - skirta Brastos Biblijos 450 metų jubiliejui. Lenkų delegacija buvo atvežusi ir demonstravo perspausdintą Brastos Bibliją, kuri sukėlė visų atvykusių paklausyti paskaitos dalyvių didžiulį susidomėjimą.
Savo pranešimą Vilniaus universiteto prof. Alfredas Bumblauskas pavadino paskaita- diskusija apie Reformaciją ir Brastos Biblijos atspausdinimo aplinkybes. Profesorius įtaigiai, pasitelkdamas visą savo žavesį, pasakojo apie to meto istorinę - politinę situaciją Lenkijos karalystėje - Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, priminė politikų ir istorikų amnezijas ir išaiškino, kad XVI a. viduryje Brastos Biblija negalėjo būti išspausdinta nei rusėniškai, nei lietuviškai, o tik lenkiškai. Prof. A. Bumblauskas paskaitoje negailėjo liaupsių kunigaikščiui Mikalojui Radvilai Juodajam ne tik dėl to, kad jo mieste Lietuvos Brastoje buvo specialiai konfesiniai literatūrai leisti įkurta spaustuvė, pasamdė visa eilę išsimokslinusių vyrų - vertėjų, skyrė didžiulius pinigai prabangiam leidiniui išleisti, bet ir D.Pociūtės žodžiais, buvo sąmoningiausias Lietuvos pilietis, kuris pats kūrė laiškus reformatoriui Jonui Kalvinui, diskutavo su juo, įrodinėjo, kokia turėtų būti Bažnyčia, parašė savo Tikėjimo išpažinimą. Pabaigoje profesorius palietė lenkų - lietuvių santykius tarpukaryje ir dabar.
Baigiantis paskaitai į diskusijas suskubo atvykti tiesiai iš traukinio Baltarusių reformatų delegacija, kurios sudėtyje buvo ir baptistų pastorius Grigorijus
Po pietų konsultacijų dalyviai važiavo į Kėdainius, pakeliui stabtelėdami prie Deltuvos reformatų bažnyčios griuvėsių.
Trečioji konsultacijų diena prasidėjo Vilniaus reformatų bažnyčioje. Renginį vedė parapijietis Danas Arlauskas.
Kauno Vyt. Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, Politologijos katedros profesorius Šarūnas Liekis perskaitė pranešimą „Vilnius - idėjų kaitos ir Reformacijos vieta" (pranešimo santrauka pridedama).