Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Vilnius - Reformacijos ir idėjų kaitos (t.y. novacijų) miestas
Dimanche, 29 Septembre 2013 15:59
There are no translations available.

liekissarunasŠarūnas Liekis

Kauno Vyt. Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano, Politologijos katedros profesoriaus Šarūno Liekio pranešimas, skaitytas rugsėjo 21 d. Vilniaus reformatų bažnyčioje.

Idėjų pasikeitimas be kaitos gyvenime lieka abstrakčiu ir imitaciniu dialogo pakaitalu, kai išlaikomas status quo. Tokio tariamo dialogo šalininkų ne mažiau yra ir mūsų laikais, tačiau tokia tariama idėjų kaita paprastai nieko nepakeičia gyvenime aplinkui mus.

Inovacija nebuvo Reformacijos tikslas. Nebuvo siekta naujovių. Reformacijos šalininkų buvo siekta reformatio, tačiau renovatio, ne innovatio prasme.

Inovatyvumas viduramžių Europoje nebuvo reiškinys sietas su pliuso ženklu. Kaltinimas inovatyvumu buvo rimtas kaltinimas ir turėjo rimtas pasekmes jo nešėjams. Ypatingai pavojinga buvo naudoti inovatyvumą stojant prieš autoritarinę struktūrą, ritualus ir institucijas. Inovatyvumas Vakarų Bažnyčioje paprastai reiškė ereziją, besiremiančią sukilimu, maištu ir prievarta prieš suvereną -valdovą ir Visuotinę katalikų Bažnyčią. Joks inovacijų šalininkas nedrįsdavo pavadinti savęs inovatoriumi. Štai venecijiečiai net XVII a. dėl savo polinkio dažnai politinėje kovoje kaitalioti Senato sudėtį, būdavo kaltinami inovatyvumu.

Tačiau Reformacijos laikais, renovacijos pastangos virto kokybiškai naujų reiškiniu - inovacija.

Inovatyvumas nebuvo tolygus reiškinys progresui. Reformacijos laikais inovatyvumas reiškė ereziją ir pasikeitimus, kurie nebuvo tolygūs įvairiose konfesijose. Politinės teorijos lygmenyje inovacijos pradininkai, pasisakantys už teisę sukilti prieš neteisingą valdžią, buvo hugenotai Prancūzijoje, o šita teisėto sukilimo idėja prieš brutalią ir neteisingą valdžią visuotinai žymėjo naujųjų laikų adventą ir visuotinį teisingumo siekį.

Tiktai Reformacijos ir įvairių antimonarchistinių revoliucijų pergalė pakeitė neigiamą inovacijos konotaciją.

Neevangeliškos Popiežiaus valdžios, kurijos, kanonų teisės, vienuolynų, statulų ir paveikslų garbinimas tapo reliatyvizuotas, o galų gale ir nuvertintas, desakralizuotas ir demonizuotas.

Tačiau inovatyvumas ženklino ir perėjimą nuo ritualizuoto teksto skaitymo prie teksto supratimo su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis (prie išteisinimo doktrinų solo gratia, solo misericordia, solus Christi ir solo fide internalizavimo), ir visų pirma, su krikščionybės doktrinų masiniu, neritualizuotu palaikymu, liaudies kalbų įdiegimu bažnyčiose bei raštingumo plėtra. „Ir apsirengti nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume" /Ef 4, 24/.

Tuo būdu inovacija reiškia sisteminį trūkį su viduramžiais. Trūkį net ir tose šalyse kaip Lietuvoje, kur viduramžiškais renkamos popiežiaus monarchijos principais dažnai žavimasi, o nedemokratinė Romos katalikų Bažnyčios struktūra laikoma norma, kur išganymas už darbus (indulgencijų variacija) laikoma vos ne visuotinai priimtina.

Kodėl mes didžiuojamės savo evangelikų reformatų Bažnyčios inovatyvumu? Todėl, kad jis prisidėjo prie mūsų kaitos, ir šiuolaikinis pasaulio pobūdis, mūsų sukurtas su Dievo apvaizda, įtvirtina mūsų požiūrio teisumą.

Vienas svarbiausių inovacijos sukeltų padarinių - demokratinė bažnyčios savivalda. Per savo Žodį Dievas moko esminių savivaldos principų. Visi žmonės iš esmės yra lygūs tarp savęs ir Kūrėjo atžvilgiu: „nėra teisaus, nėra nei vieno" (žr.: Rom 3,10; Rom 10,12; Gal 3,28).

Pati svarbiausia mūsų Bažnyčios santvarkos ypatybė - yra tikslas, kurio ji siekia. Tą inovatyvią demokratinę žinią iš esmės galime skelbti tik savo gyvenimu: asmeniniu, šeimos ir bendruomenės. Mes džiaugiamės, kad valstybė ir visuomenė pamažu kelia tuos pačius tikslus, kaip reformatai Reformacijos aušroje, demokratiškai tarnaudami Dievo valiai, tuo stiprindami ir įteisindami evangelikų reformatų laikysenos teisumą ir patrauklumą.