Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Biržų krašto muziejuje – Brastos Biblijos pagerbimas
Tuesday, 22 October 2013 07:32
There are no translations available.

kun rimassiaures_rytu_logo

Šeštadienį Biržų krašto muziejuje „Sėla" įvyko ekumeninis renginys „Skirtingai vieningi", skirtas garsiosios Brastos Biblijos išleidimo 450 metų jubiliejui. Renginį pradėjo muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė, kalbėjusi apie Brastos Biblijos jubiliejų ir muziejuje atnaujintą ekspoziciją „Biržų krašto religinių konfesijų istorija, raštija ir menas", ir pristatė ekspozicijos atnaujinimo iniciatorę Jadvygą Kriščiūnienę. Renginyje dalyvavo įvairių Biržų krašto religinių konfesijų kunigai ir pastoriai: katalikų - Dalius Tubys, evangelikų reformatų - Rimas Mikalauskas, evangelikų liuteronų - Juozas Mišeikis, evangelinio tikėjimo krikščionių sekmininkų - Linas Šnaras, jungtinės metodistų - Raimondas Piečia bei gausūs parapijiečių būriai.

Po jungtinės metodistų bažnyčios varpelių ansamblio atlikto kūrinio Biržų evangelikų reformatų kunigas Rimas Mikalauskas skaitė pranešimą „Brastos Biblijos fenomenas", plačiai apžvelgęs istorines aplinkybes.

Pasak R. Mikalausko, XVI a. pradžia ir vidurys - tai laikas, kai atsiveria Europa, kai atsiveria kalbos, kai pristatomas hebrajų kalba parašytas Senasis Testamentas ir graikų - Naujasis Testamentas, kai ryškėja politinė Europa, sykiu ir religinė - anglikonai, kalvinistai, rytų ortodoksai, liuteronai, katalikai. Pranešėjas išskyrė to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės situaciją. Kai Europoje nebuvo apsieita be tikrų religinių karų, LDK buvo ta šalis, kur veikė Seimas, vyriausybė, Lietuvos Statutas, Tolerancijos įstatymas - iš esmės vyko idėjų kova, bet ne žmonių.

Kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis, besirūpindamas išleisti Bibliją lenkų kalba, puoselėjo planus, kad Dievo žodis labiau suvienys valstybę. Taip, pasak R. Mikalausko, atsirado bendrystė tarp Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Švedijos ir netgi Izraelio. Pranešėjas pabrėžė, kad Biblija yra ypatinga knyga, kuria reikia didžiuotis. R. Mikalauskas vylėsi, kad Biblija liks ne tik relikvija, bet ir Dievo žodis kasdieniniame gyvenime.

Po pranešimo prasidėjo vakaro muzikinė dalis. Evangelikų reformatų bažnyčios choras, vadovaujamas Jūratės Duderienės, atliko 1530 m. parašytą reformacijos himną „Tvirčiausia Apsaugos pilis" bei Paulo Gerhardo 1653 m. sukurtą giesmę. Gausus ir jaunatviškas sekmininkų bažnyčios kolektyvas sugiedojo keletą giesmių iš Onos Viederienės 1920 - 1957 m. rašyto giesmynėlio, neįprastais muzikos instrumentais - muzikinėmis lazdelėmis - džiugino metodistų bažnyčios atstovai. Grigališkojo giedojimo ir gegužinių pamaldų giesmes pristatė katalikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras, vadovaujamas Viktorijos Morkūnienės.

Renginio pabaigoje folkloro ansamblis „Žemyna" atliko programą pagal kunigų Broniaus Šlapelio ir Edmundo Rinkevičiaus pjesę „Palaidūnas". Spektaklį režisavo Snieguolė Kubiliūtė.

Antanas Seibutis