Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Tautosakos archyvas domisi giesmėmis, varpais, vargonais, būgnais, paminklų užrašais
Mardi, 18 Novembre 2008 18:45
There are no translations available.

Tautosakos archyvas domisi giesmėmis, varpais, vargonais, būgnais, paminklų užrašais

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvas norėtų surinkti kuo daugiau duomenų apie Lietuvos bažnytinių bendruomenių puoselėjamas tradicijas. Kadangi visą sovietmetį šių tradicijų nebuvo galima užrašinėti, archyve sukaupta medžiaga yra fragmentiška, neišsami. Didžiųjų bažnytinių švenčių metu skambėjusių giesmių, laidotuvių giesmių ir muzikos, jaunimo giesmių užrašyta labai mažai, nėra ir giedotojų nuotraukų. Daugelyje bažnyčių išlikę varpai, senoviniai vargonai, spaudos draudimo laikotarpio giesmynai taip pat nėra tinkamai įamžinti.

Kadangi šiuo metu ne tik tautosakos užrašinėtojai, bet ir visa visuomenė apsiginklavusi garso ir vaizdo įrašinėjimo technologijomis, norėtume paprašyti radviliečių siųsti giedojimo, muzikavimo, vaidinimų, choro repeticijų, pamaldų, giesmių švenčių nuotraukas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvui Cette adresse email est protégée contre les robots des spammeurs, vous devez activer Javascript pour la voir. . Talkininkų prašytume aprašyti šias nuotraukas: koks objektas ar įvykis įamžintas, kas ir kada jį nufotografavo. Jeigu turite filmuotos medžiagos ar įrašų, jų kopijas taip pat mielai saugotume archyve. (Plačiau apie tautosakos archyvą žiūrėkite http://www.llti.lt/taut.htm )

Vykdami į ekspedicijas, tautosakos rinkėjai kasmet stengiasi aplankyti senuosius giedotojus, apžiūrėti ir nufotografuoti bažnyčiose saugomus instrumentus, švenčių, procesijų reikmenimis. Vos prieš keletą metų susidomėta bažnyčiose saugomais būgnais, kurie laikomi choro patalpose ar prie vargonų. Iš pažiūros instrumentai atrodo senoviški, bet iš kur jie atsirado, kas ir kada juos pagamino,  parapijiečiai  ne visada gali pasakyti. Daugelio parapijiečių teigimu, būgnai visuomet buvo bažnyčioje. Šie būgnai mušami Šv. Velykų rytą, aplink katalikų bažnyčias einant iškilmingoms procesijoms.

Norėtume paprašyti radviliečių padėti sužinoti, ar šiaurės Aukštaitijos bažnyčiose gyvuoja būgnų mušimo tradicija? Iš turimos archyvinės medžiagos, deja,  negalime spręsti, ar seniau Šv. Velykų rytą būgnai dundėdavo visoje Lietuvoje, ar tokia tradicija gyvavo tik kuriuose nors Lietuvos regionuose. Šie būgnai savo forma skiriasi nuo liaudies kapelose naudojamų būgnų, tai - didžiuliai katilai, išlieti iš metalo ir aptraukti oda, mušami dviem medinėmis lazdomis. Jų skersmuo - nuo 90 iki 140 centimetrų.

Bene didžiausi šios rūšies būgnai saugomi Vilniuje, Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kurios fundatorius buvo LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas. Manoma, kad XVII a. jie galėjo būti naudojami karo žygiuose. Vilniuje pasakojama legenda, esą šie būgnai yra LDK kariuomenės trofėjai, parsivežti iš 1673 m. vykusio mūšio su turkais. Žinomas ir kitoks aiškinimas, esą šie būgnai ne atimti iš turkų, bet buvo mušami lietuvių ir todėl saugomi bažnyčioje didžiosios pergalės atminimui. Vėlesniais amžiais, sumenkus Lenkijos ir Lietuvos valstybės karinei galiai, būgnai nustojo skambėti karo žygiuose ir rūmų iškilmėse, bet galėjo išlikti bažnyčiose. Su jūsų pagalba norėtume tai išsiaiškinti.

Archyve turime nemažai jaunųjų tautosakos rinkėjų sudarytų rinkinių, kuriuose aprašytos senosios kapinės, suregistruoti paminklų užrašai ir juose iškalti netikėtai pasibaigusio gyvenimo ar amžinybės simboliai. Tačiau dar nė vienos reformatų kapinės nėra taip aprašytos. Todėl prašytume radviliečių su sąsiuviniu ar nešiojamu kompiuteriu apsilankyti amžinojo poilsio vietose ir surašyti artimųjų atminimui iškaltus žodžius, nufotografuoti tradicinius ir kuo nors išsiskiriančius antkapius. Tegul meilės, liūdesio ir paguodos žodžiai būna išsaugoti.

Dr. Austė Nakienė
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Antakalnio 6, Vilnius LT 10308