Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Viešnagė pas tikėjimo brolius ir seseris Minske
Mardi, 18 Novembre 2008 19:25
There are no translations available.

Viešnagė pas tikėjimo brolius ir seseris Minske

Image Prisimenant, kad atstumas iki Minsko nuo Vilniaus tėra apie 200 km, kad dauguma nesame pamiršę kalbėti rusiškai, kad bendraujant galime tiek gauti, tiek duoti, reikia viltis, kad bendravimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos reformatų tęsis, plėtosis bei bus vaisingas.

Sekmadienį, 5 valandą ryto, mikroautobusas iš Vilniaus išvažiavo artimiausios kaimyninės sostinės - Minsko link. Kelionėn susirinko vilniečiai: diak.Diak. R.Stankevičius, kurat. M.Mikalajūnas, A. Verbickas bei 5 jaunimo atstovai, taip pat prie kelionės prisijungė Kėdainių parapijos valdybos pirmininkė - D. Mikšienė.

Kelionės tikslas: aplankyti reformatų bendruomenę kaimyninėje šalyje.
Nelabai sunkiai įveikę muitinių gaišatį, jau po gerų trijų valandų buvome Minske - sutartoje vietoje laukėme ir sulaukėme Minsko evangelikų reformatų atstovės Galinos. Jos padedami atvažiavome iki namuko, kuriame Minsko reformatai renkasi pamaldoms.

Parapija palaiko glaudžius ryšius su gimininga bažnyčia Olandijoje. Olandų padedami minskiečiai nelabai toli nuo miesto centro įsigijo nedidelį medinį namą, kuriame vyksta pamaldos, kassavaitiniai Biblijos skaitymo ir maldos vakarai, bei kiti susitikimai. Reformatų parapija Minske jungia apie 30 narių (kita reformatų parapija Baltarusijoje yra už maždaug 100 km esančiame  Mageliove). Jaunas dvasininkas Andrejus vis dar mokosi teologiją Kijeve, Ukrainoje, jam pamaldose talkina presbiteris Aleksejus.

Pamaldose, kuriose mes dalyvavome,  pamokslą pasakė ir parapiją pasveikino diak. R.Stankevičius, o visi lietuviškai sugiedojome „Dieve, tėve mielas". Minsko bendruomenės atstovai jau porą kartų lankėsi Lietuvoje - pastarąjį kartą jie buvo atvykę šį rudenį į 450-metų Sinodo jubiliejų Biržuose. Beje, pamaldos vyksta bei jų metu giesmės yra giedamos baltarusių kalba.

Po pamaldų ir pabendravimo su parapijiečiais Aleksejus mus pakvietė į nedidelę ekskursiją. Pirmiausia buvome nuvežti į vietą, kur dar prieš karą Stalino rėžimo buvo masiškai žudomi baltarusiai. Dabar tą vietą ženklina didžiulės eilės masyvių medinių kryžių. Po to mums parodė nedidelį kampelį išlikusio Minsko senamiesčio - bažnyčių, vienuolynų ansamblius. Savo išsamius pasakojimus, lygindamas laikmečius, Aleksejus iliustravo senoviniais piešiniais ir vaizdžiai pasakojo, kur ir kas stovėjo, taip pat ne be nuoskaudos pastebėjo, kad tiek, kiek senųjų pastatų sunaikino karo metai, beveik tiek pat buvo nugriauta jau pokario metais, kuriant naująjį Minską.  Sušalusias kojas šildėme keliose bažnyčiose, kuriose taip pat sulaukėme istorijų. Grįždami į pagrindinius miesto bulvarus, neaplenkėme anksčiau buvusios reformatų gatvės, kur burdavosi reformatai, dabar gatvės pavadinimas pakeistas į Internacionalinę, taip sakant, tarptautinę.

Nustebino miesto pastatų ir bulvarų didingumas (didumas?), griežta tvarka, pastebima švara. Sakoma, kur yra režimas, ten yra ir tvarka. Tiesa, mūsų draugai baltarusiai porino, kad Minskas bene vienintelis miestas, savo architektūra vientisai išlaikantis stalinistinės epochos dvasią ir dėl šio vientisumo net planuojamas įtraukti į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.

Po pasivaikščiojimo vaišinomės pažįstamame restorane „Lido" ir pratęsėm bendravimą su seserimis baltarusėmis. Taip pat užsukome į didžiulį prekybos centrą pirkti geriausio baltarusiško šokolado „Komunarka" ir kitų lauktuvių. Tikrai neverta tikėtis kainų atžvilgiu grįžti į tarybinius laikus - kainos daugmaž lietuviškos.
Atsisveikinome su visą dieną mums dėmesį skyrusiomis minskietėmės, pasukome Vilniaus link.

Reformatai Baltarusijoje (kaip ir Lietuvoje) yra nedidelė religinė mažuma, ten dominuoja provoslavų bažnyčia. Reformatų dabartinės Baltarusijos teritorijoje (kaip ir visur LDK) būta, tačiau ilgesnė ir nuožmesnė sovietinė okupacija, trumpas atšilimas ir vėl atėjęs sąstingis padarė savo: nutraukė daugumą ryšių su priešsovietiniu laiku. Beveik be išimties visi minskiečiai nėra tokiais, kurie kartais pas mus pavadinami „šakniniais reformatais". Žmonės, Dievo vedami, sąmoningai skaitydami ir gilindamiesi, diskutuodami ir ginčydamiesi, melsdamiesi ir giedodami tikrai nepalankioje aplinkoje sugebėjo suburti Bažnyčią. Tai tikrai yra įkvepiantis ir drąsinantis pavyzdys.