Sausio 14 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas svarstė Kauno evangelikų reformatų bažnyčios grąžinimo klausimą tikintiesiems. Komiteto kvietimu Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kun. Rimas Mikalauskas dalyvavo šiame posėdyje. Į posėdį taip pat buvo pakviesti ir atvyko Mykolo Romerio universiteto infrastruktūros prorektorius Vladas Brakauskas, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto dekanas dr. Saulius Greičius, Švietimo, Teisingumo ministerijų atstovai, Vyriausybės patarėjas religiniais klausimais Julius Ratkus ir evangelikų reformatų atstovai Algimantas Kvedaravičius su Irena Šerkšniene iš Kauno.

Komiteto primininkas Arminas Lydeka paprašė Vyriausybės komisijos pristatyti išvadas dėl Kauno ev. ref. bažnyčios sugrąžinimo evangelikams reformatams. Komisija, susidedanti iš Švietimo, Teisingumo ministerijų, Mykolo Romerio universiteto atstovų ir kt., buvo nuvykusi į Kauną, susipažino su esama situacija. Komisijos nuomone - pastatas Ožeškienės g. 41 be abejonės yra bažnyčios pastatas. Taip pat komisija pritarė, kad pastatas turėtų būti grąžintas religinei bendruomenei jį naudoti pagal paskirtį t.y. maldos namams. Tačiau, iškyla keletas kliūčių: pirma, kad iš dviejų šiuo metu pretenduojančių į šį pastatą evangelikų reformatų bendrijų nėra gauta dokumentų, kurie liudytų, jog būtini prašymai dėl pastato grąžinimo Vyriausybei buvo pateikti įstatymo nustatyto termino metu. Antra, jog pagal galiojantį įstatymą, švietimui ir kultūrai naudojami bažnytiniai pastatai nėra grąžintini įprasta tvarka. Taip pat, Komisijos nuomone, yra rimta problema dėl dabar bažnyčios pastate veikiančios imtynių salės. Šiuo metu universitetui šiam tikslui tinkamų patalpų nėra.

Buvo suteiktas žodis „evangelikų reformatų vyskupui" Algimantui Kvedaravičiui. Pastarasis savo kalboje neapsėjo be Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae- Sinodo bei jo atstovo adresu pasiųstų užgauliojančių žodžių, jam nepaklūstančius evangelikus reformatus vadino „atskala, dar ieškančios savo vietos po saule". Po A.Kvedaravičiaus kalbos prasidėjo komiteto diskusija. Lietuvos evangelikų reformatų generaliniam superintendentui kun. R.Mikalauskui žodis nebuvo suteiktas. Komiteto narė Dalia Kuodytė buvo priblokšta, kad bažnyčia dar nesugrąžinta ir pasisakė už jos kuo skubesnį sugrąžinimą. Buvo matyti, kad komisijos pirmininkas Arminas Lydeka taip pat palaikė šią nuomonę. Tačiau, komiteto nariui Valerijui Simulik atkreipus dėmesį, jog problema nėra tokia jau paprasta, o dar sudėtingesnė dėl to, jog į pastatą lyg ir pretenduoja dvi bendruomenės (tai buvo užsiminta Vyriausybės Komisijos pranešime ir netiesiogiai Algimanto Kvedaravičiaus kaltinimuose), kun. Rimas Mikalauskas pirmininko paprašė teisės pasisakyti. Kun. Rimas Mikalauskas išsakė poziciją, jog bažnytinės teisės pagrindu egzistuoja viena Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia. Ir ji tokia yra pripažįstama tarptautinės evangelikų reformatų Bendrijos. (Pasaulinis Reformuotų Bažnyčių Aljansas, žr. www.warc.ch. Formaliai Lietuvos ev. ref. Bažnyčia aljansui priklauso nuo 1924 m.) Egzistuojanti evangelikų reformatų konsolidacijos problema iš tiesų yra papildoma kliūtis bažnyčios Kaune grąžinimui. Kun. R.Miakalauskas atkreipė klausytojų dėmesį, jog bažnyčios autoritetas nėra grįstas valstybės nutarimais ar jos išduotais dokumentas, bet Dievo veikimu tikinčiųjų bendruomenėje. Jei valstybės institucijos norėtų išsiaiškinti kas teisėtai atstovauja Bažnyčią nesigilindamos į bažnyčios teisę, pakaktų padaryti auditą ir pamatyti kas išsilaiko iš tikinčiųjų aukų, o kas iš užsigrobto bažnytinio turto. Dėl bažnytinių juridinių asmenų - jų pristeigti nėra sudėtinga. Šiuo metu yra užregistruotos „popierinės parapijos" bažnytiniai juridiniai asmenys - „veikia" atstovaujami to paties A.Kvedaravičiaus (pvz.: Kelmės, Jonavos, Alytaus evangelikų reformatų parapijos - InoRef.lt). Bažnyčios kompetentinga vadovybė, iškilus reikalui, turi būti nustatoma ne pagal atskirų asmenų pranešimus, bet vadovaujantis bažnytinės teisės normomis.

Kalbėję Mykolo Romerio universiteto atstovai pabrėžė, kad universiteto vadovybė sudarytų visas galimybes pamaldoms abiems evangelikų reformatų pusėms, tačiau, kai yra siekiama tik užvaldyti patalpų raktus - yra sunku bendrauti ir tas sąlygas sudaryti.

Komiteto narys Mantas Varaška išsakė nuomonę, kad šis klausimas neturėtų būti diskutuojamas komitete, nes dar nėra iš esmės paruoštas. Pasiūlė šį klausimą pradėti spręsti nuo to, kad būtų skirtos lėšos universitetui reikalingų pastatų statybai ir tik tuomet imtis bažnyčios grąžinimo klausimų. Tuo labiau, kad klausimas yra susijęs su tikinčiųjų teisėmis išpažinti tikėjimą, kuris turi vykti nepažeidžiat žmogaus teisių. Ir suprantama, kad tikėjimo išpažinimui yra būtini bažnyčios pastatai. Česlovas Juršėnas, remdamasis įstatymais, pritarė, kad bažnyčia taip paprastai nutarimais sugrąžinti negalima - būtų pažeisti galiojantys įstatymai, tačiau yra teisinis kelias ir juo vyriausybė gali pasinaudoti. Iš dalies pritarė Mantui Varaškai, bet taip pat pasiūlė ir kompromisinį variantą atsižvelgdamas į Armino Lydekos poziciją, kad vyriausybei būtų formuluojama užduotis spręsti klausimą dėl naujų pastatų universitetui ir bažnyčios grąžinimo. Komitetas sutarė, kad prie šio klausimo grįš kitame Komiteto posėdyje ir priims galutinį sprendimą.

Kauno evangelikų reformatų bažnyčios sugrąžinimo klausimu labai aktyviai ėmė rūpintis Algimantas Kvedaravičius, kuomet Lietuvos evangelikų reformatų gen. superintendentas 2007 metų pabaigoje susitiko su Mykolo Romerio Viešojo administravimo fakulteto dekanu dr. Sauliumi Greičiumi ir paprašė galimybės naudotis fakulteto žinioje esančiomis bažnyčios patalpomis pamaldoms laikyti ir kurias laikytų Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo paskirtas dvasininkas. Fakulteto vadovybė geranoriškai sutiko sudaryti sąlygas pamaldoms visiems evangelikams reformatams melstis ir pasiūlė sudaryti trišalį susitarimą dėl pamaldų laiko bei tvarkos tarp fakulteto vadovybės, Sinodo atstovo bei nuo Sinodo atsiskyrusių 2001 metais kauniečių evangelikų reformatų. Ilgą laiką A.Kvedaravičius sudarė įspūdį, kad tokiam susitarimui pritartų, tačiau, pasibaigus visiems sutartiems terminams, susitarimui iš vis nepritarė. Savavališkai toliau disponavo patalpų raktais, į kurias negalėjo patekti net už šias patalpas atsakinga fakulteto vadovybė. Siekiant išvengti dvasinės tarnystės tolimesnių trikdžių, Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo paskirtas Kauno evangelikų reformatų parapijos klebonas kun. Tomas Sakas kreipėsi pagalbos dėl pamaldų vietos į Kauno evangelikų liuteronų parapijos kleboną kun. Saulių Juozaitį. Broliškoje evangelikų liuteronų parapijoje Kaune jau antrą kart istorijoje evangelikai reformatai sulaukė pagalbos ir meldžiasi evangelikų liuteronų Šv. Trejybės bažnyčioje kiekvieną sekmadienį 13:00 valandą. Maldoje viltis sugrįžti į senelių ir prosenelių aukomis statytus maldos namus išlieka ir auga.

InfoRef.lt