Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m. V d.
Jeudi, 22 Janvier 2009 11:24
There are no translations available.

Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m. V d. Salamiestis

kornas_mSalamiesčio miestelis įsikūręs dešiniajame Pyvesos (dešinysis Mūšos intakas, 95,4 km ilgio) krante, 10 km į pietryčius nuo Vabalninko. Istoriškai Salamiestis yra žinomas nuo XVI a. pab. ir priklausė kunigaikščiams Radviloms. Jie miestelyje įkūrė reformatų maldos namus, kuriuos mini 1673 metų inventorius. Kunigą Radvilos išlaikydavo iš savo iždo. Pamaldos buvo laikomos lietuviškai. Yra išlikęs reformatų pamokslininko Andriaus Lisieckio skundas, kad jį sumušęs Kupiškio klebonas kun. S. Lipovskis. Sumuštasis vėliau miręs. Tuo religiniai nesutarimai miestelyje nesibaigė: 1729-08-24 Palėvenės domininkonas Gruzdis sukurstęs žmones, kurie apiplėšę reformatų maldos namus su klebonija; pamokslininkas Čaprackis su žmona turėję bėgti. Reformatai skundęsi net Prūsijos rezidentui Varšuvoje Hoffmanui. 1762 metais pamokslininkas Mykolas Jaugelis vėl buvo sumuštas katalikų. Nuo 1751 m. Salamiestyje ne visą laiką būdavo net ir vienas reformatų kunigas. Paskutiniuoju nuolatiniu kunigu yra buvęs Jonas Snarskis, į Salamiesčio parapiją paskirtas 1837 m. 1841 metų kovo mėn. jis buvo iškeltas į Biržus ir nuo to laiko Salamiesčio parapija savo kunigo neturėjo.

 

I pasaulinio karo metu, kai lietuviai dvasininkai buvo išblaškyti po tolimiausius Rusijos miestus, 1916 m. Salamiesčio parapiją kartu su Biržų, Papilio ir Nemunėlio Radviliškio parapijomis aptarnavo kun. Miulleris. Pastarasis buvo atvykęs iš Klaipėdos krašto, todėl prastai mokėjo lietuviškai. 1918 metais lapkričio mėnesį Vilniuje susirinkęs evangelikų reformatų Sinodas paskyrė Salamiesčio parapiją administruoti kun. Adomui Šernui. Pagal 1923 metų duomenis Salamiestyje buvo 19 sodybų ir 103 gyventojai. Per I pasaulinį karą nukentėjo Salamiesčio klebonija ir ūkio pastatai. Viskas virto pelenais, nors pati bažnytėlė nebuvo paliesta.

Salamiesčio evangelikų reformatų bažnyčia yra medinė ir nedidelė, be varpo, bet su dideliu šventoriumi. Surinkimas nedidelis, į pamaldas susirenka vos 20-30 parapijiečių, kunigams iš Biržų ar iš Papilio kelis sykius į metus atvažiuojant. XVI, XVII ir XVIII amžiais tai buvo reformacijos tvirtovė, Radvilų kunigaikštijos iškyšulys. Saksų karaliavimo laikais, gana ankštame Salamiesčio plote kunkuliavo tikybinė kova, buvo persekiojami reformatai ir kankinami kunigai. Ankstesniais laikais Salamiestyje gyvendavo net po kelis kunigus ir parapija buvusi plati, nusitęsusi beveik iki Svėdasų į pietus ir iki Svilių į šiaurę. Nepriklausomybės metais parapija žuvo katalikų bangose. Salamiestyje liko tik kelios evangelikų reformatų tikybos šeimos: Lapienės, Gasparavičiai, Tamuliūnai, Aukštikalniai ir kt.

Klebonija ir ūkio pastatai, sudegę karo metu, Salamiestyje taip ir nebuvo atstatyti, nors Sinodas ne kartą į išlaidų sąmatą buvo įtraukęs šių pastatų atstatymui ar kito, Salamiestyje esančio namo pirkimui reikalingus pinigus, bet parapijiečiai jokios iniciatyvos neparodė. Nuvykęs į Salamiestį laikyti pamaldų, kunigas neturėdavo vietos kur apsistoti. 1932 m. Kolegija prašė Salamiesčio parapijiečių Petro Gasparavičiaus, Jurgio Bubalos, Jono Lapienės nupirkti namą, kuris tiktų įrengti Salamiesčio klebonijai. Tačiau šis prašymas nebuvo teigiamas. Klebonija Salamiestyje nebuvo įrengta.

Kolegija 1930 m. nutarė į Salamiesčio evangelikų reformatų bažnyčią atgabenti sakyklą iš Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčios. 1935 m. Salamiesčio evangelikų reformatų bažnyčiai buvo nupirkta fisharmonija ir ją mokomas tai parapijai tarnausiantis vargonininkas.

Salamiesčio parpijos pagyvėjimas prasidėjo nuo 1934 m. sausio 7 dienos, kai Lietuvos evangelikų jaunimo draugijos „Radvila" centro valdybos rūpesčiu, Jono Lapienės bute Salamiestyje, įvyko steigiamasis „Radvilos" draugijos Salamiesčio skyriaus susirinkimas.

1938 metais Salamiesčio parapijoje gyveno vos 57 evangelikų reformatų tikybos žmonės. Pastovaus klebono parapija neturėjo, o vizituojantis kunigas per metus parapijoje lankydavosi 3-4 kartus laikyti pamaldų parapijiečiams.

Straipsnyje remtasi Biržų „Sėlos" muziejuje saugoma evangelikų reformatų archyvine medžiaga - Sinodų kanonais, memorialais, posėdžių protokolais, vizitacijomis ir kitais dokumentais. Taip pat to meto evangelikų reformatų leistais periodiniais leidiniais „Mūsų žodis" ir „Sėjėjas".

 

Kornelijus ŠIŠLA, Vilnius, 2009 m. sausio 12 d.