Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Nėra gražesnės dovanos, kaip laikas praleistas kartu
Trečiadienis, 22 Balandis 2009 19:55

nuotrauka_atminimui_mDidžiąją Velykų savaitę, ilgai galvojome, kaip pradžiuginti savo mažuosius „Vaiko užuovėjos" draugus ir nusprendėme, kad nėra gražesnės dovanos artimui, kaip laikas praleistas kartu. Tad saulėtą (nesvarbu, kad iš ryto buvo apsiniaukę, mūsų širdyse švietė saulytės) šeštadienį, Medeikių kaimo stadione vyko mini sporto šventė. Biržų parapijos jaunimas, sugalvojo jog tokios varžybos kaip futbolo, krepšinio, linksmųjų estafečių, badmintono, šuolių į tolį, piešimo su kreidutėmis patinka daugumai - ir mažiems ir dideliems. Tad susirinkome inventorių ir išrūkome į Medeikius.

ovidijus_nusoko_toliausiai_mTen, susitarę su vaikų namų auklėtojomis ir pasiėmę visus vaikus, tekini nubėgome į stadioną. Mažiausieji buvo pakviesti piešti ant grindinio šalia mokyklos, tad vyko piešinių konkursas, daugiausia mažieji piešė namelius ir saulytes. Vyresnieji tuo tarpu žaidė futbolą, o kas liko atsarginiais nenorėjo laiko leisti veltui tad, sugalvojo surengti badmintono varžybas. Po to mūsų didieji futbolininkai paprašė minutės pertraukėlės atsipūsti. Po to - smagūs šuoliai į tolį. Kai po įnirtingos kovos pasibaigė krepšinio varžybos, visi draugiškai ėjome žaisti linksmųjų estafečių. Oi, patikėkit, jos tikrai buvo linksmos, šokinėjant per padangas lyg varlytėms, ,,sodinant bulves" į plastikines lėkštes, ir nešant obuolius ant badmintono rakečių.

pralosusi_komanda_neliudejo_mIš tiesų norėjome pabūti tik su vaikais iš vaikų namų, nes žinojome jog jiems reikia ne saldainių ir daiktų, o paprasto ir nuoširdaus bendravimo, tačiau buvom maloniai nustebę, kai prie mūsų prisijungė keletas vaikų iš kaimo. Jie tiesiog priėjo ir paklausė ar gali žaisti drauge.

Būti visiems kartu, džiaugtis bendryste, buvo nuostabu, visi buvome be galo laimingi, tačiau žinoma ir labai pavargę. Grįžę į Biržus buvome išsisėmę fiziškai, tačiau dvasiškai tikrai buvome ,,pasikrovę". Tikimės jog tokių nuostabių akimirkų bus dar daug. Ir mes dar nekartą galėsime džiaugtis vieni kitų bendryste. Siūlau visiems atrasti šiek tiek laiko, kurio Dievas mums duoda tikrai daug, ir tiesiog pabendrauti, pažaisti ar pasikalbėti su vaikais. Juk meilė - vienintelė dovana, kuri didėja tuomet, kai ja pasidalinama.

Skaistė Švambarytė