Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
MORKAUS 1,1-8
Šeštadienis, 23 Gegužė 2009 17:31
Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Evangelijos pradžia, kaip pranašo Izaijo parašyta: Štai aš siunčiu pirma tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties tau kelią. Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! Taip pasirodė dykumoje Jonas. Jis krikštijo ir skelbė atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti. Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo krikštijami Jordano upėje. Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis valgė skėrius ir lauko medų. Jis skelbė: "Po manęs ateina galingesnis už mane; aš nevertas nusilenkęs atrišti jo apavo dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia.
Evangelijos pradžia prasideda Senojo Testamento pranašo žodžiais. Taigi, dar Senajame Testamente, šimtai metų prieš Kristų. Iš štai praeitis veikia dabartyje. Dievo plano veiksmas - Jonas krikštija, o minios eina pas jį. Jono paprastumas ir šiandien trauktų daugelį nuo materialių vertybių arba jų vaikymosi pavargusius žmones. Taip pat jo kuklumas. Bet svarbiausia, kad Jonas iš ties buvo tuo, kuo buvo - tyruose šaukiantis balsas ir nieko daugiau. Jo kuklumas neapsimestinis. Jis kalba vieną vienintelę TIESĄ, be jokių interpretacijų ir kuriai nėra galimi jokie išvedžiojimai. Jis nėra vertas atrišti tam kuris ateina nė apavo dirželio! Jonas krikštija vandeniu, bet tas kuris ateina - krikštys Šventąja Dvasia. Krikštyti Šventąja Dvasia negali joks žmogus. Tai yra išimtinė Dievo privilegija.
Perskaitėme pirmutinę žinią apie Dievo, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėjo atėjimo į žemę pradžią. Į mūsų pasaulį.
Praeitis veikia dabartyje. Ir veikia, kur tik nori. Juk Dievui nėra neįmanomų dalykų. Kitaip argi jis būtų Dievas? Tik ką perskaitytais Evangelijos žodžiais, Jono krikštytojo rūbu apsirėdęs, jis tiesina kelią į dar vieną pasaulį. Į tavo širdį ir protą. Į tave. Kas išgelbėjo gyvybę - išgelbėjo pasaulį - gerai pažįstami žodžiai žmonėms, kurie yra išgelbėję gyvybę. Arba kuriems gyvybė buvo išgelbėta. Argi gyvybę duoti ir pasiimti nėra taip pat išimtinė Dievo privilegija?
Argi Dievo Dvasia neveikia per paprastus, kuklius žmones?