Gegužės 20-24 dienomis Stokholme vyko Švedijos Misijos Sandoros Bažnyčios Sinodas.  Į jį buvo pakviestas apsilankyti ir gegužės 20-22 dienomis ten viešėjo Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kun. Rimas Mikalauskas. Stokholme gegužės 22 dieną, Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos vardu kun. Rimas Mikalauskas ir Švedijos Misijos Bažnyčios vardu kun. Bertil Svensson ir Sven Sporre pasirašė abiejų pusių vadovybių jau ankščiau aprobuotą bendradarbiavimo ir partnerystės susitarimą. Pagal jį, abejose Baltijos jūros pusėse, įsipareigojama kartu skelbti Evangeliją ir padėti vieni kitiems Kristaus tarnystėje, pagal kiekvienai Bažnyčiai suteiktas Dievo dovanas. Vykdant susitarimą dar šiemet rudenį Lietuvoje ketina apsilankyti švedų bažnytinė delegacija, o kitų metų pavasarį numatomas bažnytinio jaunimo muzikos grupės apsilankymas Lietuvos evangelikų reformatų parapijose.

Su Švedijoje antra pagal dydį (dominuoja buvusi valstybinė evangelikų liuteronų konfesija) protestantiška Bažnyčia Lietuvos evangelikai reformatai aktyviai bendrauja nuo 1990-jų metų. Lietuvos evangelikams reformatams naudinga švedų patirtis jaunimo tarnystėje, bažnytinių skautų veikloje. Švedams teikia pastiprinimo Lietuvos evangelikų reformatų tikėjimo pavyzdys kylant iš sovietmečio griuvėsių, taip pat reformatų teologinis paveldas. Švedų Bažnyčia priklauso Pasauliniam reformuotų bažnyčių aljansui (WARC) tik nuo 1970-jų metų, yra ypatinga narė tuo, jog ji susiformavo kaip savarankiška reformuota Bažnyčia XIX a. viduryje iš stipraus pietistinio sąjūdžio Švedijos valstybinėje liuteronų Bažnyčioje. Pietizmo įtaka stipriai jaučiama ir šiandien - tai nuoširdus pamaldumas ir praktiškas tikėjimo pasireiškimas kasdieniniame gyvenime. Vienos geriausių šios Bažnyčios bruožų galima būti išskirti - jos sugelbėjimą toliau augti sekuliarizuotoje visuomenėje, sugebėjimą būti atvira Bažnyčia visų amžiaus ar socialinio sluoksnio, kultūrų tikintiesiems ir juos apjungti vieninga evangeliška sielovadą, vykdyti evangelizacinę misiją tiek pačioje Švedijoje, tiek toli nuo Švedijos. Bažnyčios aktyvios veiklos XIX a. pabaigoje ir iki pat šių dienų šios Bažnyčios misijonieriai tarnauja lotynų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Šiandien jau ten veikia vietinės Bažnyčios, kurios jau seniai tapo partnerinėmis, savarankiškomis Bažnyčiomis.

Šių metų Sinode, kaip ir kasmet gausu svečių ir viešnių iš užsienio broliškų Bažnyčių. Atidarymo pamaldose dažnai skambėjo afrikietišku instrumentų muzika, svečių iš Afrikos giedamos giesmės.

Bažnyčios delegatai, dvasininkai be įprastinių dalykų šiemet svarstė trijų šiuo metu veikiančių Švedijoje Bažnyčių susijungimo į vieną bažnytinę organizaciją klausimą. Būdama žymiai didesnė nei kitos Švedijos - baptistų ir metodistų Bažnyčios, Misijos Sandoros Bažnyčia yra „didesnysis" brolis ir didelių prieštaravimų dėl susijungimo nekilo. Buvo abejonių ar tuo pat metu savo Bažnyčių suvažiavimuose susirinkę kitų Bažnyčių vadovybės išdrįs jau tarti susijungimui „taip" ar dar reikės daugiau laiko. Reikia pasakyti, jog vienijimasis vyksta jau ilgus metus: prieš trejetą metų susijungę šių Bažnyčių jaunimo organizacijos, o teologijos studijos visų dvasininkų jau seniai vyksta tose pačiose Misijos Sandoros Teologinės mokyklos patalpose. Pasibaigus Sinodui buvo gauta žinia, jog tiek baptistai, tiek metodistai pritarė Bažnyčių susijungimui. Galima tikėtis, kad per ateinančius metus bus jau išspręsti visi formalumai ir Bažnyčia kaip vienas kūnas veiks, tiesa, jos pavadinimas pasikeis. Manoma, kad vienas iš galimų Bažnyčios pavadinimų - „Švedijos evangeliškoji Bažnyčia".

InfoRef.lt