Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
MORKAUS 2, 6-12
Sonntag, den 05. Juli 2009 um 22:22 Uhr
There are no translations available.

MORKAUS 2, 6-12
„Tenai sėdėjo keletas Rašto aiškintojų, kurie svarstė savo širdyje: "Kaip jis drįsta taip kalbėti? Juk jis piktžodžiauja! Kas gi gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?!" Jėzus, iš karto savo dvasia perpratęs jų mintis, tarė: "Kam taip manote savo širdyje? Kas lengviau - ar pasakyti paralyžiuotam: 'Tau atleidžiamos nuodėmės', ar liepti: 'Kelkis, pasiimk neštuvus ir vaikščiok'? Bet, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią atleisti žemėje nuodėmes, - čia jis tarė paralyžiuotajam, - sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo!" Šis atsikėlęs tuojau pasiėmė neštuvus ir visų akyse nuėjo sau. Visi be galo stebėjosi ir šlovino Dievą, sakydami: "Tokių dalykų mes niekad nesame matę". (Žr. t.p. Mt 9,1-8; Lk 5,17-26.)
Veiksmas namuose pačiame įkarštyje. Į jį įsijungia jau nebe tamsi liaudis, o „šventų reikalų" specialistai. Prastuomenei būdinga žavėtis neįprastais dalykais. O specialistai - neįprastiems dalykams atranda paaiškinimus. „Vertinimo komisijoje" prabyla keltas Rašto aiškintojų ir aiškina tikrą tiesą: nuodėmes atleisti tegali vien Dievas! Su tuo negaliu nesutikti, esu taip pat Rašto aiškintojas... Ir gaunu pamoką. Teologinių tiesų teisingas žinojimas - nėra auksinis raktelis į Dievo karalystės paslaptis. Panašu gi, taip pasijuto mano kolegos anie rašto aiškintojai ir „teisėtai" pasipiktino tuo, kurio nepažino. Jėzumi Kristumi. Neatpažino veikiančio visagalio Dievo - Jėzuje Kristuje atleidžiančio nuodėmes. Tuomet Jėzus prabyla į tuos „žinovus" labai liaudiškai, jog suprastų paprastas žmogus, Rašto neišmanantis: „Kas lengviau..." svaidytis skambiais žodžiais ar veikti? Būtent, veikti. Įsakyti, reiškia veikti. Juk įsakymas nėra prašymas, kurio gali nevykdyti.  Įsakymas yra veiksmas, kuris tuoj virs kūnu. Jeigu jis nevirs kūnu, tuomet neabejotinai bus patirta pasekmė - taigi, vis vien žodis virs kūnu. Vairuotojas, kuris nepaklūsta policijos pareigūno liepimui sustoti bus persekiojamas, patirs savo neklusnumo pasekmę. Tik valdovai, turintys veiksmo galią įsakinėja, liepia. Jie nesidera, neprašo malonės. Valdovai malonę patys suteikia. Ir čia Morkus atskleidžia mums primą Jėzaus Kristaus - valdovo ir karalių Karaliaus paveikslo uždangą. Uždangą, kurios Rašto žinovai matė, bet po ja nepamatė paties svarbiausio - Kristaus. Kristaus galybės ir savo pačių nuodėmingumo. Neveltui kitose Evangelijose- Mato ir Luko yra užsimenama, jog šio įvyko liudininkai išsigando. Ši baimė - gydanti baimė ir sveika baimė. Dievo bijoti sveika, ypač tiems, kurie pakyla, ne tik savo akyse, aukščiau prastuomenės.
Nuostaba, sumišusi su baime ir pagarba, išsilieja Dievo pašlovinimu. Nauja patirtis paveikė minią. Ar nekeistai atrodo, kad tas kuriam viskas atsitiko, pasiėmė neštuvus ir kaip niekur nieko išėjo namo? Neabejoju, taip pat su nauja patirtim. Ir be baimės? Ir Dievo šlovinimas turi ir ypatingų formų. Viena iš jų - pasveikus sugrįžti namo. Vėl tapti tuo, kuo tave Dievas sutvėrė.