Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
MORKAUS 2,18-28
Freitag, den 17. Juli 2009 um 21:37 Uhr
There are no translations available.

Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: "Kodėl Jono mokiniai ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?" Jėzus atsakė: "Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savimi jaunikį, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tą dieną, jie pasninkaus. Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir skylė tik padidėtų. Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui - nauji vynmaišiai!"
Šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką, ir jo mokiniai eidami ėmė skabyti varpas. Fariziejai priekaištavo: "Žiūrėk, jie daro per šabą tai, kas draudžiama". Jėzus atsakė: "Nejau neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę: prie vyriausiojo kunigo Abiataro jis įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, ir davė jos valgyti savo palydovams, nors jos niekam nevalia valgyti, tik kunigams" Ir pridūrė: "Šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui; taigi Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats". [Mt 9,14-17; Lk 5,33-39]
Jėzus prabyla palyginimais. Apie Dievo Karalystę, tai yra apie kitokią realybę nėra lengva pasakyti taip, kad klausytojas išgirstų. Palyginimas nukreiptas į klausančio žmogaus asmeninę patirtį. Patirtis leidžia atrakinti palyginimo prasmę. Iš ties, kokia jėga privertė Jėzaus mokinius nesilaikyti privalomo dievobaimingam žydui pasninko? Kaip regime iš Jėzaus palyginimo - neįveikiama, aiški jėga. Ar gali kas pasninkauti vestuvėse? Kas pasninkauja - po vestuves nevaikšto. Ar atkreipėte dėmesį: „kol su jais jaunikis" (2,19). Jaunikis bus atimtas... Nieko gero tokios vestuvės nežada. Taigi, ateis ir jiems metas pasninkui. Palyginimas apie jauną vyną senus ir naujus vynmaišius tai pastiprina. Tai man primena asmeninę tikėjimo patirtį. Ji turi subręsti kaip vynas. Šviežia tikėjimo patirtis - svaigi, kaip jaunas vynas. Žmogus gali ja apsvaigti ir taip atsitinka. Ne veltui apaštalas Povilas perspėja dėl garbingų pareigų Dievo Bažnyčioje, jog į tokias pareigas naujatikio nerinktų (žr.1Tim 3,6), saugotų tokį žmogų nuo velnio teismo. Kaip jaunas ir pigus vynas gali nuvesti žmogų į nelaimę, taip ir jaunas tikėjimas - nėra patikimas. Tačiau ir jokiu būdu ne niekintinas. Jėzus jį prilygina tvirtam milo pluoštui. Ateis metas pasninkui. Tikėjimo atsakomybei bei aukai. Didesnė atsakomybė pakeliama subrendusiems tikėjimo pečiams. Ir nereiktų taip pat manyti, jog brendimas tikėjime yra matuojamas metais. Nepamiškim, tikėjimas nėra vynas. Kristaus mokiniai negali pasninkauti kol jis, Kristus, dar su jais. Jie dar nesavarankiški. Jie dar tarsi mamos įsčiose. Jis bus paimtas iš šio pasaulio, o jie į šį pasaulį dar tik įeis. Jau tikėjime atgimę. Jėzus tai žino. Visada žinojo.
Fariziejai priekaištauja dėl pasninko, priekaištauja dėl šabo. Šabo nesulyginsi su pasninku. Iš ties mokymas apie šabą yra labai svarbus, paremtas Senojo Testamento Dievo Žodžiu. Tai yra pats 4-sis Dievo Įsakymas! Tikra šventvagystė jį laužyti. Mestas rimtas kaltinimas. Pirmą kartą šioje Evangelijoje Morkus pamini, jog Jėzus atsikerta pačiu galingiausiu ginklu: Dievo Žodžiu. Įdomiai. Ne kaip taisyklę cituoja, bet atpasakoja konkretų gyvenimo įvykį paminėtą Šventame Rašte (žr. apie jį 1 Sam 21, 2-7). Mato Evangelijoje yra taip pat pirma scena, kuomet Jėzus susikirto su šėtonu. Tuomet jis taip pat kovėsi tuo pačiu „dviašmeniu kalaviju" - Žodžiu, citavo eilutes iš Pakartotino įstatymo knygos (žr. Mt 4,1-11). Skaitydamas Morkaus aprašytą fariziejų kaltinimą, jaučiu šaltą ir šlykštų šėtono alsavimą. Šlykštų, nes čia, kaip ir minėtose Evangelijos pagal Matą eilutėse, šėtonas slepiasi už Biblijos žodžių. Šaltą, kad jis tai daro labai šaltai, rafinuotai. Esu tai sutikęs ir ne kartą savo tikėjimo kelyje. Ir šie Evangelijos pavyzdžiai, teesie priminimas, pamokymas, jog šėtonas mėgsta prisidengti tuo kas vertingiausia. Nesidrovi į savo melą įpinti net ir pačius švenčiausias vertybes. Manau, kad nuostabiai tai savo filme „Kristaus kančia" pavaizdavo režisierius Spilbergas. Scenoje, kur Kristus jau eina į Golgotą, minioje stovi moteris su kūdikiu ant rankų. Tarsi iš viduramžių paveikslų žvengianti Madona su Kūdikiu. Tačiau, kai geriau įsižiūri, pamatai, jog moteris - ne moteris, bet transvestitas. Kūdikis- ne kūdikis, bet suaugęs mažo ūgio nuskustais plaukais liliputas... Šaltis persmelkia tai supratus. Taip ir čia, fariziejai - dar ne teisėjai, formuoja Jėzui kaltinimą pažeidus 4-tą Dievo įsakymą. Šventą Raštą išmanančius fariziejus Jėzaus atpasakota istorija, matyt, suglumino. Ir nutildė. Ką tos nuskabytos varpos reiškia, palyginti su šventyklos duona, kurią valia tik kunigams valgyti! Negi, kas dabar iš jų apkaltins didį Izraelio karalių Dovydą?! „Šabas skirtas žmogui, o ne žmogus šabui" - paaiškina Jėzus. Paaiškina Jis, pats šio Įstatymo leidėjas - Viešpats. Dievo Įstatymas yra skirtas žmogui ugdyti, o ne kankinti. Mokiniai buvo išalkę, nes Jėzus dirbo - keliavo, mokė. Minima Evangelijose, jog kartais nebuvo laiko privačiam gyvenimui, nebuvo laiko net pavalgyti, buvo išalkę. Didelis tempas.
Pasiekėme Morkaus Evangelijos tik antro skyriaus pabaigą, o įtampa didėja, žmonių daugėja. Priešiškumas Jėzui stiprėja. Morkaus Evangelija labai dinamiška, ją skaitydamas esi nešamas per gyvenimo akimirką, pakeitusią pasaulį.