Liepos 26 d., sekmadienis - Konfirmacijos pamaldos Biržų reformatų bažnyčioje.
Biržuose ši šventė vyksta kasmet, bet kiekvieną kartą ji kitokia, nepakartojama ne tik tiems jaunuoliams, kurie pirmą kartą „eis prie Dievo stalo", duos priesaiką gyventi krikščionišką gyvenimą reformatų išpažinime, bet ir tėveliams, seneliams, sesėms, broliams, kaimynams, draugams, kurie nuo ankstyvo ryto su jauduliu ruošėsi eiti į bažnyčią, skynė gražiausias gėles, ruošė puokštes. Bažnyčia, dar nepradėjus skambint varpams, buvo pilnut pilnutėlė. Kas manė, kad ir vėliau atėjus ras vietų atsisėst, buvo nuvilti, teko „paramstyt sienas", net ir ant „viškų" sėdimos vietos buvo užimtos...

Prie bažnyčios durų išsirikiavo šventiškai, baltomis suknelėmis pasipuošusios 14 merginų ir ne ką mažiau iškilmingai pasirėdę 10 jaunuolių. Juos į šventovę įvedė, jaunimo ansambliui giedant jubiliejinį J.Kalvino metams skirtą himną „Viešpaties tautos", kunigai Sigita Švambarienė ir Rimas Mikalauskas. Tai nepakartojamos akimirkos! Ašarėlės sužibo ne tik jautriųjų močiučių akyse, bet ir kai kurių visko mačiusių vyrų raukšlių išvagotais veidais nuriedėjo jaudulio ašaros.

Biržų bažnyčioje griežtai laikomasi seno papročio: moterų pusė - kairėje, vyrų - dešinėje nuo Dievo stalo. Taip ir išsirikiavo konfirmantai. Iškilmingai perskaičius Dešimt Dievo įsakymų, prasidėjo Konfirmacijos pamaldų liturgija.

Pamokslą, pritaikytą tai neeilinei dienai, pasakė gen. superint. Kun. Rimas Mikalauskas. Be pamokymų ir pagraudenimų, kad ir po Konfirmacijos reikia neužmiršti Bažnyčios, ją remti, jos labui darbuotis, pastebėjo, kad jaunuoliai pirmą kartą priimdami Komuniją gers vyną iš Taurės su kunigaikščio Kristupo Radvilos inicialais ir datuotos 1613 metais. Šią Taurę, išlaikytą per suirutes, karus, vartojo kartų kartos, ir ji mus tarsi susieja su mūsų protėviais. Ne tik su tais, kurių vardus atsimename - tėvais, seneliais, proseneliais, bet ir su tais - gyvenusiais daugiau kaip prieš tris šimtus metų. Jie mylėjo Bažnyčią ir perdavė mums savo Tikėjimą, kurį išlaikyti turime mes. Manau, kad tie, kurie kartu su konfirmantais ėjo Šventos Vakarienės, prisiminė savo artimuosius, kurių jau nebebuvo regimajam pasaulįy su mumis, bet neregimai dalyvavo Viešpaties Vakarienėje kartu su Jėzumi Kristumi, įsteigusiu šį Sakramentą.

Konfirmacija - pats svarbiausias įvykis jauno žmogaus gyvenime. Tam žingsniui kruopščiai ruošiamasi, apgalvojama. Šių metų konfirmantams pasirengti padėjo Švobiškyje vykusi konfirmantų jaunimo stovykla „Šaukis manęs, ir aš atsiliepsiu" (Jer 33,3). Ten įtemptai mokėsi, studijavo Bibliją ar tyloje skaitė ir analizavo Dievo Žodį, o paskui grupėse vaidino ir diskutavo tos dienos temomis. Be to, dirbo ir darbus Dievo garbei: prižiūrėjo stovyklos aplinką, tvarkė apleistus kapus, valė bažnyčią ir mokėsi giesmių. Jų mokė jaunoji vargonininkė Aušra Pačegonytė. Todėl per Konfirmaciją jaunimas išdrįso a kapela pagiedoti daugelio kartų konfirmantų giedotą giesmę „Už rankų imk meilingai ir vesk mane", pritariant visiems besimeldžiantiems bažnyčioje.

Šventė buvo tikrai graži, šventiška, iškilminga, apie kurią primins daugybė videoįrašų, nuotraukų,  bet svarbiausia ta, kurioje konfirmantai su kunigais ir vargonininkėmis įamžinti bažnyčioje - mūsų Biržų reformatų bažnyčioje prie Dievo stalo!

Dalija Gudliauskienė