Kiekvieną rytą pradėję su mankšta, vėliau vaikai kartu su vadovais būriuose nagrinėdavo tos dienos biblijos temą, vieną iš meilės formų. “Meilė kantri, meilė maloninga, atlaidi, nesavanaudiška, nesididžiuoja ir neišpuiksta”...

Tokios buvo temos ir taip vėliau kaip žirnius gliaudydami atsakymus pyškino vaikai, paskutiniąją dieną paklausti, tai kas yra toji meilė.

Vis dėlto stovykloje vaikai ne tik turėjo pamokėles, bet ir užsiiminėjo įvairia kita veikla. Išradingi būrių prisistatymai, madų šou muzikos grupių tematika, talentų šou – tai tik dalis kūrybinių užduočių. „Man patiko tie kūrybiškumą skatinantys užsiėmimai. Pavyzdžiui, per dvi valandas tapti garsia pasaulio grupe ar atlikėju kaip ABBA ar Madona. Pas mus, Vokietijoje, vaikai labai daug mokomi galvoti ir mažai dėmesio skiriama kūrybiškumui ugdyti. Manau, kad bent jau vasaros stovyklų metu yra svarbu, kad vaikai išmoktų būti kūrybingi, nes taip jie suvokia, jog turi savo paties kūrybiškumą ir gali padaryti tai ar kita,“ – kūrybines užduotis gyrė kunigas Dieter Gartmann, prieš tai ne kartą pats buvęs stovyklos dvasiniu vadovu, o šiemet talkinęs kun. Raimondui Stankevičiui.

Vaikai ne tik rodė kūrybiškumą, bet ir sportavo. Tūpčiukų maratonas, estafetės, krepšinio, futbolo, tinklinio, stalo teniso, sumo, bėgimo varžybos – kiekvienas galėjo pasirinkti sau patinkančią rungtį. „Užduotys buvo įdomios: reikėjo eiti su slidėmis, apversti kilimą pačiam ant jo stovint ir kt. Bet visus labiausiai „sudrebino“ pritupimų maratonas – čia išaiškėjo mažųjų didelės jėgos ir vyresniųjų nuovargis,“- stovyklos žurnalistikos būreliui įspūdžius pasakojo merginos iš vieno būrio. Vaikai išsidalino ir prizinį fondą – 1000 lt. Tik vėliau išaiškėjo, kad tie pinigai…. šokoladiniai.

Kiekvieną dieną vyko įvairūs privalomi būreliai: piešimo, dramos, giedojimo, šokių ir žurnalistikos. Pirmieji du buvo susiejami su tos dienos nagrinėjama tema. Stovykloje taip pat buvo žaidimų, kurių metu išnaršomas Nemunėlio Radviliškis ir apylinkės: vaikų labai mėgstami „Kazokai ir plėšikai“, lobio paieškos.

Galima teigti, kad ši stovykla buvo labai dinamiška, nes nebuvo kada nuobodžiauti – laisvo laiko išties labai mažai.

Paskutinįjį vakarą visi rinkosi į bažnyčią, kur prie žvakių šviesos dainavo įvairias giesmes ( ypač daug buvo meilės Dievui ir vieni kitiems tema). Vaikų akyse pasirodė ašaros, kurios ne vienam vėliau bėgo upeliais. Daugumai buvo gaila, kad tai jau paskutinis vakaras ir rytoj teks važiuoti namo, išsiskirti su naujais draugais, vadovais, miela stovykla. Paskutiniąją dieną buvo išdalintas stovyklos laikraštis su pačių vaikų mintimis, interviu ir eilėraščiais, bendra malda.

Balsingoji stovyklos direktorė Vilgailė Striužaitė, pati užaugusi šiose stovyklose, džiaugėsi ne tik vaikais, bet ir vadovais, kurie triūsė ne tik dirbdami su vaikais, bet netgi ir naktimis valydami mokyklos koridorius bei tualetus. Ši direktorė išsiskyrė tuo, kad jos buvo visur: ji ne tik rūpinosi organizaciniais klausimais, bet ir vedė giedojimo būrelį, šokių pamokėles.

Stovyklos dvasinis vadovas, kun. R. Stankevičius sakė: „Mums lengva mylėti savo artimus (vaikus, tėvelius, senelius), tačiau sunkiau mylėti tą, kuris nėra tiesiogiai reikalingas, artimas. Tačiau Jėzus mokė mylėti net gi savo piešus ir meldė atleidimo net savo žudikams:„Tėve, atleisk jiems…“. Kunigas vylėsi, kad būnant čia (ar jau anksčiau) vaikų širdelėse Viešpats pasėjo bent mažą meilės sėklelę ir kad ji išaugs į gausius meilės vaisius.

Stovyklos pagrindiniai rėmėjai buvo vaikų tėveliai, sumokėję kelialapio kainą (150-220lt) ar daugiau (kaip auką), partnerė Vokietijos evangelikų reformatų bažnyčia, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia (Unitas Lithuania Sinodas), Biržų rajono savivaldybė. Skaniomis bandelėmis parėmė „Biržų duona“, mineraliniu vandeniu – „TŪB Rinkuškiai“.

Stovyklos akimirkas galite peržiūrėti čia:
http://picasaweb.google.lt/nemradas09/

Straipsnį parengė Merūnas Jukonis