Susimąsčius, sidabrinė
Rymo urna palaikų
Vilniaus gatvėj
Širdy Vilniaus
Senuos rūmuos Radvilų.

Saugo ją chimeros piktos,
Mūsų širdys, atmintis,
Penki amžiai jau praėję
Ir atgimus dabartis.

Tyliai, tyliai dega žvakės,
Skamba muzika sena,
Iš viduramžių atklydus
Iki šių dienų dvasia.

Radvilos - tai kunigaikščiai,
Faktini valdovai,
Ir vaivados, ir ministrai,
Ir šviesūs bajorai.

O virš jų, tartum žvaigždė,
Spindi karalienė -
Radvilaitė Barbora,
Rex Žygimantienė.

Sako, giminės pradžia
Tikra legenda:
Vilko guoly radęs vaiką
Patsai Krivis Lizdeika...

Nuo tada ir prasidėjo
Rad-vilų gentis,
Kuriai galvas ir šiandieną
Lenkia mūs šalis.

Ir Juodasis, ir Rudasis,
Ir visa jų atšaka
Prisikėlė iš Dubingių,
Kad pagerbtumėme ją.

Kad nušluostytume dulkes
Nuo istorinių laikų,
Kuriuos jie paliko tautai
Ant valstybės pamatų.

Radvilos - nuo pat vaikystės
Šitas žodis širdyje.
Daugel kartų teko būti
Garsioj Biržų pilyje...

Pasimeldę, padėkoję
Už kilnius, garsius žygius -
Atsisveikinam, išlydim
Vėl į amžinus namus.

Pakelėj - Vilniaus kalneliai,
Sodžiai, pušynėliai
Ligi pat Dubingių
Lenkės ir gedėjo.

Ir prisiekėm praeities
Nepamiršt savos,
Mūsų šaknys šioje žemėj,
Mes - lapai lajos...

Jau su urna ekipažas
Suka į Dubingius,
Ežerėlio ašarėlės
Jau iš tolo spindi.

O piliakalny klevai
Suošė šakoti
Ir kariūnai su šarvais
Laukia išrikiuoti.

Panteonas Radvilų
Rymo pamaldžiai -
Grįžta, grįžta šeimininkai
Į čia amžinai...

Šaudo patrankos saliutą,
Trenkia tris kartus:
Už jų giminę, tvirtybę
Ir už jų žygius.

Žiūrim mes į sarkofagą
Prie širdies rankas pridėję,
Giedam giesmes, traukiam himną,
Iškilmingai palydėję.

Ne, nebuvo jie šventieji,
Nei kokie pagonys.
Jie įleido į Bažnyčią
Tik šviežesnio oro...

Protestantiška dvasia
Jų širdys virpėjo.
Reformatoriai jie buvo
Naujesnių idėjų.

Mat nedaloma tikyba -
Krikščionybė tik viena!
Gal šviesesnė reformatų
Tik išorinė spalva...

Lietuva - laisva valstybė
Ir spalvingas čia žmogus.
Katalikiškai krapnojo
Apsiniaukęs mums dangus...

Lietuva, žingsnis po žingsnio,
Jau atranda vėl save -
Trylika kartų nors skiria
Nuo senosios LDK.

Buvo, buvo kaip nebuvo
Vytautinė Lietuva.
Ir šiandieną prie valdovų
Liečiasi mano karta...

Anicetas Kutrevičius
2009 rugsėjo 4 -5 d.d.
Vilnius - Dubingiai