Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Istorijos pamokos Baltarusijoje
Donnerstag, den 04. September 2008 um 16:24 Uhr
There are no translations available.

 

minskoparapija_m Prieš kelis metus prasidėjęs bendravimas su Baltarusijos reformatų Bažnyčios vienu iš Minsko parapijos vyresniųjų Aleksej Frolou šiuo metu peraugo jau į artimą baltarusių ir lietuvių reformatų bendravimą parapijų lygmenyje, užmegzti artimi ir asmeniniai ryšiai tarp kai kurių tikėjimo brolių ir sesių abiejose istoriškai labai artimai susijusiose šalyse.

 

Ne visai draugišką, nors labai artimos atstumu ir istorija kaimynės atmosferą pajutome dar Lietuvoje, laukdami prie konsulato eilėse priduodant ir atsiimant vizas. Tačiau tai tik smulkmena, palyginus su gera nuotaika, geru oru ir kelionės įspūdžiais kuriuos tikėjomės patirti ir vėliau patyrėme.

Į kelionę pas tikėjimo brolius ir seses Baltarusijoje išsiruošėme keturiese: Panevėžio parapijos pirmininkas Petras Romualdas Puodžiūnas ir Vilniaus parapijiečiai Dalija Gudliauskienė, Džiuljeta Stankevičienė ir kun. Raimondas Stankevičius. Nors planavome sostinėje Minske būti apie 10 val., tačiau dėl trukdžių muitinėje, Minską pasiekėme tik 13 val. Tas nesutrukdė ir neprivertė keisti viešnagės grafiko. Minske lietuvius sutiko Minsko reformatų parapijos vyresnysis Aleksej Frolou, kuris taip pat yra ir profesionalus muzikantas, tarptautinių konkursų laureatas, taip pat ir nuostabus savo šalies istorijos žinovas, labai geras gidas. Nieko nelaukdami iš Minsko jau su kelionės vadovu Aleksejumi pasukome link reformatams gerai žinomo dabar nedidelio, turinčio apie 11 tūkst. gyventojų  Zaslavlio miesto. Šiame mieste 1567 – 1590 m veikė reformatų parapija, aktyvūs buvo ir arijonai. Bažnyčia statyta Jono Glebavičiaus fundacija. Reformatų bažnyčios pastatas išlikęs iki šių dienų, tačiau juo šiuo metu naudojasi stačiatikiai ir ji dabar vadinama Preobraženskajos cerkve. Pastato forma ir architektūra labai primena reformatų bažnyčias Lietuvoje ir jeigu ne stačiatikių kryžius ant 35 metrų aukščio bokšto, iš šalies būtų sunku pasakyti jog tai cerkvė. Aplink bažnyčią supiltas pylimas – labai primenantis Biržų tvirtovės. Šis pylimas turėjo gynybinę funkciją, nes ant aukštos kalvos stovėjo Zaslavlio pilis, apsupta plataus dirbtinio vandens telkinio – gynybinio kanalo. Zaslavlyje yra ir katalikų bažnyčia.

Iš Zaslavlio pasukome link istorinio reformatų miesto Koidanovo, kuris priklausė Mikalojui Radvilai Rudajam ir jo palikuonims. Reformatų parapija Koidanove veikė XXIII – XIX a. Šiuo metu išlikęs tik pylimas, ant kurio buvo pastatyta pilis ir bažnyčia. Netgi šis pylimas buvo sunkiąja technika mėginamas išlyginti ir tik tada, kai buvo atkastos bažnyčios pamatų liekanos, šie darbai buvo nutraukti. Dabar istorinę reformatams vietą liudija tik kalvelė su negausiai atkastos bažnyčios pamatais... Šiandien Koidanovo miestas vadinamas Dzeržinskiu...

kuxticiai_mSekantis maršruto taškas - dar viena vietovė Kuchtičiai (Siemenovičiai – nedidelė gyvenvietė, kurioje aplankėme reformatų bažnyčią, vieną pačių seniausiųjų Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Deja, ši bažnyčia reikalauja skubaus remonto, yra įtraukta į UNESCO saugotinų pastatų sąrašą, kuriems reikalinga skubi pagalba. Šis bažnyčios pastatas naudojamas kaip sandėlys...

Jau vakarėjant, nors ir pavargę bet su nekantrumu važiavome į vieną iš svarbiausių šios kelionės tikslų – aplankyti Slucko miestą ir istorinę reformatų gimnaziją. Pakeliui aplankėme Podmostjes katalikų bažnyčią. Slucko prieigose grožėjo-mės stačiatikių cerkve. Visur stebino gausus mėlynos spalvos naudojimas. Pagaliau, jau temstant, pasiekėme gražiai suremontuotą senąjį Slucko gimnazijos pastatą, kuriame ilgą laiką mokėsi dauguma gabiausio reformatų jaunimo.

Slucko miestas, kuriame gyvena apie 58 tūkst. gyventojų įsikūręs prie Slučės upės žinomas nuo 1116 m. Šiame reformatams svarbiame mieste 1800, 1807, 1813, 1825, 1829m. vyko Sinodai. Buvusi reformatų gimnazija įkurta 1617 m. šiuo metu yra seniausia mokykla Baltarusijoje. Tai liudija atminimo lenta ant sienos, tačiau apie mokyklos įkūrėjus ir statytojus neužsimenama...slucginnazija_m

Į Minską grįžome jau sutemus, pavargę, bet laimingi ir gavę labai vertingą bendros Lietuvos ir Baltarusijos istorijos pamoką. Minskiečiai mus apgyvendino tikėjimo brolių – sekmininkų Bažnyčios parapijos namuose. Ten gyvenome visos viešnagės metu ir tuo labai džiaugėmės.

Antroji diena prasidėjo taip pat istorijos pamoka ir išvyka iš Minsko. Kadangi laiko turėjome daugiau, mums buvo pasiūlyta ilgesnė kelionė. Antrosios kelionės tikslas buvo Nesvyžius.

Pakeliui aplankėme Mir‘o miestą su įspūdingu XVI a. pradžios pilies kompleksu. Šis kvadratinis pilies su gynybine siena statinys, turintis kampuose bokštus ir priekinėje dalyje pakeliamąjį tiltą su labai stipriai apsaugotu įėjimu ir vartais, padarė didelį įspūdį. Pilis pastatyta gotišku stiliumi, turinti Baltarusijos architektūrai būdingus bruožus: plytų dėjimą, derinamą su akmenimis, nišų tinkavimą ir .t.t. Pilis ilgą laiką priklausė Mikalojui Radvilai Juodajam, vėliau – Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui. Radvilos Juodojo laikais centriniame bokšte virš vartų buvo reformatų koplyčia, kuri dabar restauruojama Ši pilis yra įrašyta į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Džiaugėmės, kad galėjome šią pilį apžiūrėti ir iš vidaus, nes ne visose pilyse tai įmanoma. Šioje pilyje leidžiama lankytis tik viename bokšte ir kieme. Didžioji pilies dalis ruošiama valstybės vadovams(ui), užsienio svečių priėmimui.

Nesvyžiuje aplankėme katalikų bažnyčią, kurios frontone išlikę šv. Mikalojaus ir šv. Kristoforo skulptūros fundatoriaus Mikalojaus Kristupo Našlaitėlio garbei. Atsitiktinai pakliuvome į požemius (jie nėra lankomi, draudžiama fotografuoti ir t.t.) tačiau lenkų grupė buvo sutarusi ten lankytis, o lietuviai buvo laiku ir vietoje. Bažnyčios rūsiuose išvydome gausios Radvilų giminės katalikiškosios šakos panteoną. Rūsiai priminė Kėdainių ev. reformatų bažnyčios kriptą su reformatų šakos palaikais, tik Nesvydžiuje jie paprasti, nepuošnūs, ąžuoliniai ir jų labai daug - 72 karstai.

Šalia bažnyčios esančioje nedidelėje aikštėje stovi paminklas vienam iš Reformacijos veikėjų, vėliau perėjusiam į arijonizmą – Simonui Budnui. Aikštės šone – jo įsteigtos tipografijos pastatas, kuriame buvo atspausdinta daugelis reformatų ir arijonų leidinių.

nesvydzpilis_mNeišdildomą įspūdį paliko ir Nesvyžiaus pilies rūmų kompleksas pastatytas 1583 m. vėliau priklausęs Radvilų giminei. Ši pilis atiteko Jonui Radvilai jo trečiosios žmonos Onos Kiškaitės kraitis. Vėliau perėjo jo vyriausiam sūnui Mikalojui Radvilai Juodajam. Išlikęs didingų, autentiškų pastatų ansamblis šiuo metu restauruojamas. Tačiau ir čia neapseita be incidentų. Didžiulė, galinga XVI a. siena restauracijos metu buvo nugriauta. Kalbama, jog lengviau pastatyti naują, nei restauruoti seną, autentišką. Šis pilies kompleksas taip pat įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (2005 m.). Restauracijos pabaiga planuojama 2010m. Tai liudija lentelė prie užrakintų pilies vartų.

Šalia pilies yra XIX a. pasodintas ne mažiau įspūdingas angliškas parkas, kuriame daugybė įvairių atvežtinių augalų, daug paminklų nusipelniusiems Baltarusijos istorijos veikėjams ir netgi Radvilų šuneliui, kuris išgelbėjo savo šeimininko gyvybę paaukodamas savąją.

Ten pat yra paminklinis akmuo pirmajam parko medžiui, deja, nesulaukusiam mūsų dienų.

Sekmadienį, važiuodami į pamaldas Minsko reformatų parapijoje turėjome dar vieną istorijos pamoką Minsko mieste. Aleksejus supažindino su Minske esančiomis reformatams svarbiomis istorinėmis vietomis, pabuvojome istorinėje Reformatų gatvėje, kuri dabar vadinasi Internacionalnaja, aplankėme restauruotą Romos katalikų katedrą, apžiūrėjome atstatytą miesto rotušę...

Daug žvalgytis po išlikusias Minsko senamiesčio kerteles negalėjome, nes laukė svarbiausias kelionės tikslas – susitikimas ir bendrystė Dievo Žodžio skelbime, klausime ir tarnavime pamaldose.

minskoparapija_m

Pamaldų liturginę dalį vedė minskietis, parapijos vyresnysis Aleksej Frolou. Mums, lietuviams, labai patiko, kad per pamaldas atskirai nuo pamokslo buvo skaitomas ir aiškinamas Heidelbergo Katekizmas. Du pamokslus sakė dvasininkai svečiai – vienas iš Lietuvos, kitas iš sekmininkų Bažnyčios ir šis pamokslas buvo išskirtinai reformatiškas – apie išankstinį paskyrimą.

Lietuviams reformatams didelį įspūdį paliko baltarusių parapijos vargonininkė Marina, kuri jau po pamaldų padėjo mums giedoti lietuviškas giesmes, ne visas melodijas ji žinojo, tačiau tik išgirdusi melodiją, jau galėjo mums groti. Marina, nors pagal specialybę sociologė, tačiau turi puikią klausą ir labai gerai gali tarnauti pamaldų metu grodama.

Priėmę gausias dvasines dovanas pamaldų metu, po jų dar nesiskirstėme, o bendravome prie vaišių stalo. Labai nuoširdžiai priimti, su daugybe įspūdžių išvykome atgal į Lietuvą vildamiesi, kad ši bendrystė su tikėjimo broliais ir sesėmis iš Baltarusijos greit nesibaigs, išsiskyrėme su tikėjimu, kad labai greit su jais pasimatysime jau Lietuvoje ir šis bendravimas toliau sėkmingai tęsis.

Kun. Raimondas Stankevičius

Dalijos Gudliauskienės nuotraukos