Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Cumftas Adomas, kun. (1860-1911)
Trečiadienis, 04 Lapkritis 2009 09:28

Adomas CumftasKunigas Adomas Cumftas

1860 10 02-1911 11 13

Kunigas Adomas Cumftas (Адамъ Цумфтъ) buvo paskutinis Cumftų kunigų dinastijos atstovas. Gimė kunigo, Nem.Radviliškio klebono Martyno Cumfto šeimoje 1860 m. spalio 2 d. Motina Emilija Mandzelovska buvo kilusi iš Gardino pavieto reformatų kunigų Mandzelovskių giminės, kurių kelios kartos tarnavo reformatų parapijose Lietuvos ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje.

Cumftų šeimoje augo aštuoni vaikai. Kad lengviau išlaikyt gausią šeimą, išleist į mokslus ne tik berniukus, bet ir mergaitėms duoti tinkamą išsilavinimą, tėvai erdvioj neseniai pastatytoj klebonijoj buvo įkūrę pensionatą pasiturinčioms smulkiųjų dvarininkų mergaitėms.

Kunigo M.Cumfto sūnus Adomas, kaip ir jo broliai bei kiti to meto mokslo siekiantys reformatai, mokėsi (1873-1881) Sinodo išlaikomoje Slucko gimnazijoje. Toliau Cumftų sūnūs mokėsi tuo metu arčiausiai pasiekiamame Jurjevo (Dorpato, dabar Tartu) imperatoriškajame universitete. Jaunesnis Adomo brolis Jonas baigė medicinos fakultetą, tapo žymiu akių gydytoju, turėjo Šiauliuose savo akių kliniką. Adomas pasirinko tėvo profesiją ir 1881 m. įstojo į teologijos fakultetą. Baigęs 1890m. Jurjevo imperatoriškame universitete teologijos studijas, 1890 m. sausio mėn. 28 d. buvo ordinuotas diakonu, o tų pačių metų Sinodo metu - kunigu ir paskirtas Biržų antruoju kunigu. 1895 metais mirus tėvui - Nem. Radviliškio klebonui Martynui Cumftui- buvo perkeltas į Nem.Radviliškio parapiją. Priešingai nei jo tėvas, kuris tarnavo daugelyje parapijų - Slucke, Vilniuje, Biržuose, Nem. Radviliškyje, ištarnavo Nem. Radviliškyje 16 metų iki savo mirties 1911 m. lapkričio 13 d.

Jis buvo vedęs dvarininko Kurnatausko dukterį Teklę - Juliją, gimusią 1868 m. T.Cumftienė 1922-1926 metais dirbo Biržų gimnazijoje, mokė vaikus prancūzų kalbos.

Kun. Adomas Cumftas už nepriekaištingą dvasinę tarnybą caro valdžios buvo apdovanotas: 1896m. imperatoriaus Aleksandro III atminimo sidabro medaliu, 1901 m. kryžiumi.

Kun.A.Cumftas parašė keletą maldų Dagilio Giesmynui. Bendradarbiavo leidžiant pirmąjį po lietuviškos spaudos atgavimo reformatų laikraštį „Pasiuntinys", kurį leido buvęs sesers Stefanijos (mirusios 1899 m.) vyras kun. Jonas Šepetys. Šiame laikraštyje (1912 m. Nr.1) buvo patalpintas išsamus aprašymas apie atsisveikinimą su Nem. Radviliškio parapijos ištikimuoju ganytoju kun.Adomu Cumftu, mirusiu sekmadienį, per pamaldas, „pasakius griaudenantį pamokslą ir palaiminus susirinkusiuosius. Kunigas suklupo, apalpo, buvo parapijiečių perneštas į kleboniją, bet sąmonės nebeatgavęs mirė".

Palaidojo kun.A.Cumftą lapkričio 21 d. Nem.Radviliškio reformatų kapinėse, šalia tėvų. Bažnyčioje ir kapinėse buvo atėjusių atsisveikinti labai daug žmonių. Ir ne tik parapijiečių, kunigų. Kapinėse kalbėjo draugijų, kurių nariu jis buvo, atstovai: ugniagesių, ūkio ratelio. Atsisveikinimo žodį kapinėse pasakė ir tada dar tik teologijos studentas Adomas Šernas. „Pasiuntinys" pažymi, kad ant kapo buvo padėtas nuo draugų - kunigų iš Mintaujos atvežtas gyvų rožių vainikas. Atsisveikinimo pamaldose bažnyčioje lietuviškai kalbėjo kun. Povilas Jakubėnas ir kun. Jonas Šepetys, lenkiškai - kun. Adolfas Neimanas, vokiškai - Mintaujos reformatų kun. Fridrichas Barnelis, latviškai - Biržų liuteronų kun. Deeters. Bažnyčia ir kapinės buvo atitinkamai papuoštos. Iš eglišakių ir žalumynų buvo padaryti garbės vartai, papuošti juodomis su baltais pakraščiais vėliavomis. Pamokslininkai griaudeno parapijiečius, kad jie ir visa lietuvių reformatų visuomenė neteko kunigo, kurio žodis nesiskyrė nuo darbų, žmogaus, kurs Dievo malone buvo apsaugotas nuo šio pasaulio pagundymų, kovotojo už tiesą, išlaikiusio stiprų tikėjimą Dievu ir savo darbu.

Kun. J.Šepetys priminė, kad parapijiečiai 16 metų kiekvieną sekmadienį ir per šventes matė kun.A.Cumftą jų bažnyčios sakykloje, kaip savo piemenį ir mokytoją, prieš tai penkis metus jis buvo tarnavęs Biržuose. Kun.A.Cumftas pamokslus sakė paprastai, ramiai, kartais griaudžiai ir meilingai, kartais galingai, aštriai ir smarkiai, kaip tikras Dievo pamokslininkas, kurs yra labai įsigilinęs į Viešpaties išminties ir pažinimo gilumas. Parapijiečiai prisiminė jį kaip jausmingą ir didelio tikėjimo žmogų, tikėjimo, kokį turi maži, nesugadinti vaikai, todėl jis mokėjo pasiekti klausytojų širdis ir prikelti jų jausmus, nes „žodis, kuris išeina iš širdies, ir į kito širdį įeina".

„Kun. A.Cumftas buvo tyros širdies žmogus, mokėjęs sugriaudinti parapijiečius, mokėjo jiems suteikti sparnus, pakelti aukštyn jų širdis. Jis lankė ligonis, parapijiečių namus, visur tyliai, ramiai, meilingai, pamokydamas ar palinksmindamas. Gyveno be jokios prabangos, be puikybės, visuomet ėjo Evangelijos keliu, kaip tikras Dievo tarnas, savo poelgiais, išsimokslinimu švietė visur ir visuomet", - sakė laidotuvių pamoksle kun.Jonas Šepetys.

„Palaiminti mirusieji, kurie Viešpatyje miršta,nes Dvasia kalba, kad jie ilsis nuo savo darbų, o jų darbai eina paskui juos"./Apr 14,13/.

Pasinaudota:
„Pasiuntinys" Nr.1, 1912 m., „Mūsų sparnai" Nr.49, 1980 m.,
Jok.Kregždė „Lietuvos reformatų raštija", 1978, Biržų gimnazija" 1931.