Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Viklifas Džonas
Donnerstag, den 12. November 2009 um 11:41 Uhr
There are no translations available.

Reformacijos pradininkas Džonas Viklifas

Džonas Viklifas - anglų teologas, kovotojas už katalikų bažnyčios reformavimą, bažnyčios turtų sekuliarizavimą, anglų bažnyčios išlaisvinimą nuo popiežiaus valdžios, evangeliškos minties skleidėjas.

Gimė Džonas Viklifas (Wicliffe, Wiclif) apie 1324 metus Anglijoje nedideliame miestelyje Nort Raidinge (Jorkšyras) .Buvo baigęs filosofijos ir teologijos mokslus, kunigavo, 1360 - 1374 m.m. buvo Oksfordo universiteto profesorius, teologijos daktaras (1372). Parašė daug veikalų anglų ir lotynų kalba: pamfletų, traktatų, išvertė į anglų kalbą Bibliją (1382), kurią pirmiausia ėmė naudoti jo įtakoje susibūrusi lolardų religinė bendruomenė. Iki jo niekas taip drąsiai nekovojo prieš katalikų bažnyčios blogybes, savo raštais skleidė evangelišką mintį. Jis aiškino, kad ne popiežius, bet tik Šventas Raštas yra neklaidingas; Kristus yra vienintelė Bažnyčios galva, o ne popiežius; atlaidai, šventųjų, šv. paveikslų, šv. vietų, šv. palaikų garbinimas yra niekas kitas kaip piktžodžiavimas prieš Dievą. Viklifas atmetė mišių mokslą,.nepripažino, kad tam tikrų apeigų metu duona ir vynas tampa Kristaus kūnu, nelaikė sakramentais paskutinio patepimo, ausinės išpažinties, reikalavo panaikinti celibatą t.y draudimą dvasininkams vesti. Jis siekė, kad būtų pašalinta iš pamaldų svetima, nesuprantama liaudžiai lotynų kalba, o vietoj jos įvesta visiems suprantama anglų kalba, kovojo už anglų bažnyčios laisvę, nepriklausomybę nuo popiežiaus. Viklifas įsteigė draugiją, kurios tikslas buvo siųsti Evangelijos skelbėjus liaudžiai. Jis daug nusipelnė žadindamas anglų tautos religinę sąmonę ir ruošdamas dirvą pasauliniam Reformacijos judėjimui. Dž. Viklifo paveiktas Anglijos parlamentas 1376 metais atsisakė mokėti popiežiui duoklę. Atvirai ir aiškiai Viklifas rašė prieš vienuolius, prieš tingų ir patogų jų gyvenimą, prieš popiežiaus kišimąsi į pasaulietinius reikalus.Dvasininkija negali turėti turtų, nes tai nesuderinama su Evangelijos mokslu. Dvasininkų pirmoji pareiga yra aiškinti Šventąjį Raštą, kurį privalo turėti ir patys skaityti gimtąja kalba tikintieji, kad galėtų sekti paskui Kristų ir nueiti į dangų

Katalikų Bažnyčia pasmerkė jo mokslą. 1377 m. popiežius Grigalius XI Viklifą prakeikė, bet kadangi jį globojo Lankasterio kunigaikštis, nieko blogo negalėjo padaryti. Popiežius parašė net penkias bules pačiam karaliui, arkivyskupui ir Oksfordo universitetui, paskelbdamas Viklifą eretiku, kuris yra pavojingas Bažnyčiai ir valstybei. Vykdydama popiežiaus nurodymą, 1382 m. Viklifą kaip eretiką pasmerkė Anglijos vyskupija. Tačiau turėdamas galingų globėjų, Viklifas ir tolius nieko nebodamas skelbė savo mokslą. Jis teigė, kad dvasininkijos ir popiežiaus prakeikimai neturi jokios reikšmės, nes neatitinka Kristaus įstatymų, net pasaulietis žmogus gali kaltinti popiežių. Viklifas skelbė, kad žmonių visuomenė esanti žemiška "karingoji bažnyčia", privalanti griežtai vykdyti "Dievo įstatymus", kurių atžvilgiu turi būti visi lygūs.

Bet nebeilgai Viklifo mokslas galėjo laisvai plisti. Dvasininkijos daugumos nekenčiamas, jis buvo priverstas atsisakyti profesoriaus vietos, jo raštai buvo popiežiaus prakeikti ir deginami.

Džonas Viklifas mirė savo parapijoje Latervorte 1384 m. gruodžio 31 d. Bet jo kaulams nebuvo lemta ramiai ilsėtis. Katalikų bažnyčios atstovų suvažiavimas 1415 metais Konstancoje pasmerkė Viklifą ir priėmė nutarimą jo kaulus iškasti, sudeginti ir pelenus išbarstyti. Praėjus keliasdešimčiai metų po Viklifo mirties, tas baisus nutarimas buvo įvykdytas.

Džono Viklifo idėjos praeidamos katalikų bažnyčios hierarchijos užtvaras, sklido toliau. Po jo iškilo nauji reformatoriai: Jonas Husas, Martynas Liuteris, Pilypas Melanchtonas, Ulrichas Cvinglis, Jonas Kalvinas ir kiti, kurių dėka Reformacijos idėjos išplito ir įsitvirtino pasaulyje.

Jonas Jasiukėnas