Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Pranešimas Sinodui. 2009 m. birželis
Thursday, 19 November 2009 16:08
There are no translations available.

Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento metinis pranešimas Sinodui
2009-06-20

Dvasininkų tarnystė. Per praėjusius sinodinius 2008-2009 metus visu tarnystės krūviu Lietuvos evangelikų reformatų parapijose triūsė 5 Sinodo išlaikomi reformatų dvasininkai: kun. R.Mikalauskas, kun. T.Šernas, kun. S. Švambarienė, kun. R.Stankevičius ir kun. T. Sakas. Taip pat 1 evangelikų liuteronų dvasininkas kun. R. Pukys aptaranavo Šiaulių evangelikų reformatų parapiją. Iš viso 6 dvasininkai. Du Sinodo dvasininkai: kun. dr. K.Daugirdas ir diak. G.Gasiūnaitė šiuo metu gyvena užsienyje. Emeritas kun. sen. P.Čiapas silpnos sveikatos, ant patalo daugiau nei keleri metai, prižiūrimas sūnaus. Kun. diak. J. Norvila atsisveikinęs su Panevėžio ev. ref. parapija gyvena ir dirba pasaulietinį darbą Kaune.

Biržai. Kun. R.Mikalauskas aptarnavo Biržų ev. ref. parapiją, kur jam taip pat gerai talkino kun. S. Švambarienė. Kun. Sigita visiškai pavaduodavo parapijos kleboną, kuomet dėl gen. superintendento pareigų jam tekdavo išvykti į užsienį ar Bažnyčią atstovauti Valstybinėse institucijose. Kun. Mikalauskas administravo taip pat vakuojančias Švobiškio ir Papilio ev. ref. parapijas.

Švobiškis. Per šiuos sinodinius metus parapijoje įsivyravusi ramybė buvo dar drumsčiama 2007 metais šią parapiją varginusių asmenų veiklos pasekmių: reikalinga buvo tvarkyti parapijos juridinius dokumentus, gauname informacijos apie „įsibrovėlių" finansinę veiklą, pradėtas tyrimas ar nepadaryta finansinių nusikaltimų. Parapijos Valdybos kadencija baigiasi šiemet, liepos mėnesį numatomi rinkimai, tikimės bus atnaujinta seniūnų Valdyba. Per sinodinius metus vyko 4 pamaldos su Komunija (52 komunikantų įrašai metrikų knygoje) ir paprastos pamaldos bent kartą per mėnesį. Per kalendorinius 2008 metus Švobiškyje palydėjome 3 parapijiečius į paskutiniąją kelionę (2007 m. -5).

Papilys. Situacija išlieka sunki, Papilio bažnyčia tebėra P.Mizarienės - A.Kvedaravičius naudojime. Turimais duomenimis A. Kvedaravičius čia ruošia naują savo statytinį, matyt, bus keičiama P.Mizarienė. 2008 m. vasarą šios parapijos kapinėse buvo atlaikyta 10 pamaldų kapinių švenčių metu. Jose gan gausiai dalyvavo parapijiečiai. Šiemet buvo atlaikytos vienos pamaldos Papilyje, kaimo bendruomenės namuose, po jų buvo išrinkti delegatas ir kandidatas į š.m. eilinį Sinodo suvažiavimą Biržuose. Per kalendorinius 2008 m. šioje parapijoje į paskutiniąją kelionę palydėjome 10 parapijiečių (2007- 2). Dėl didelio tarnystės krūvio yra sunku pastovai laikyti pamaldas. Taip pat jas tektų laikyti ne bažnyčioje. Dėl pamaldų Papilyje buvau kalbintas vyresnio amžiaus parapijiečių, kuriems sunku atvykti į Biržus. Jaunesnieji atvyksta į Biržus, čia priima Komuniją. Manau, jog per ateinančius metus pamaldas Papilyje reikės laikyti bent kartą per mėnesį.

Vilnius. Parapijos klebonas kun. Tomas Šernas ir antrais dvasininkas kun. Raimondas Stankevičius. Pamaldos vyko reguliariai kiekvieną sekmadienį. Šios parapijos oficialiai nevizitavau, tačiau lankydamasis Vilniuje tarnybiniais reikalais, dažniai bendravau su Viliaus ev. ref. parapijiečiais, dvasininkais ir kuratoriais. Parapija dar išlieka tremtyje, neturi savo patalpų. Tačiau išlaiko gerus santykius su evangelikų liuteronų parapija, meldžiasi jų bažnyčioje. Geri atsiliepimai dėl kunigų tarnystės. Vilniaus ev. ref. parapija tvirtai laikėsi savo finansinių įsipareigojimų išlaikant tarnybinį dvasininko butą, padidino įnašą į Sinodo dvasininkų išlaikymo fondą. Buvo atsisakyta, bent laikinai, Vilniuje įsigyti Sinodo vardu tarnybinį butą dvasininkui dėl išpūstų nekilnojamojo turto kainų. Sudėtinga situacija Vilniaus ev. ref. parapijoje išlieka, tačiau suaktyvėjo pačios parapijos gyvenimas, įsijungia nauji žmonės. Tikėtina, kad augant parapijai, augs ir pajėgos, gebančios pradėti tvarkyti, spręsti formalius ir teisinius klausimus. Tikiu, kad tam laikas artėja. Brendimas prisiimti atsakomybę už išpažįstamą krikščionišką tikėjimą, atsakingą bendrystę jame - reikalingas laiko ir nuoširdaus dvasinio darbo.

Panevėžys. Pamaldas du kartus per mėnesį čia laikė parapijos administratorius kun. Raimondas Stankevičius. Panevėžio ev. ref. parapijos formaliai nevizitavau, tačiau džiaugiuosi galėjęs ją aplankyti per čia vykusią Dvasininkų sesiją. Panevėžiečiai buvo labai svetingi ir vaišingi. Gavau tik gerus atsiliepimus apie šią parapiją tiek iš kun. Raimondo Stankevičiaus, tiek iš parapijiečių apie juos aptarnaujantį dvasininką.

Klaipėda. Parapijai patarnavo šios parapijos administratorė kun. Sigita Švambarienė. Neseniai parapija iš uostamiesčio Baptistų bažnyčios persikėlė į jaukią Klaipėdos HMF Evangeliškosios katedros Šviesiąją koplyčią ir čia pamaldos yra laikomos kas mėnesį. Į Klaipėdą vėl atvykusi gyventi JAV Presbiterionų Bažnyčios kunigė Jane Holslag dirba dideliu krūviu tarptautiniame LCC Universitete, tačiau, reikalui esant sutiko padėti ir patarnauti parapijoje. Deja, misijos prisiimti negali. Šiemet Klaipėdos parapijos nevizitavau, tačiau čia laikiau pamaldas pavaduodamas kun. Sigitą, jose dalyvavo ir aukštas svečias iš Presbiterionų Bažnyčios (JAV) kun. Jon Chapman. Taip pat atvykau į Klaipėdą ir dalyvavau parapijos seniūnų Valdybos pirmininkės gražia iniciatyva organizuotame parapijiečio dr. J. Tatorio akvarelės parodoje ir jo atminimo vakare miesto Dailės galerijoje. Vertinu tokį renginį, kaip gerą progą skelbti Dievo Žodį miesto visuomenei bei evangelikų reformatų misijai mieste. Reiškiu Olgai Viederienei nuoširdžią padėką ir linkiu Dievo palaiminimo tiek jai, tiek visai parapijai.

Nemunėlio Radviliškis. Parapijos administratorė kun. Sigita Švambarienė vieną kart per mėnesį patarnavo pamaldose bei darbo dienomis tarnavo Medeikių vaikų namuose „Vaiko užuovėja". Nemunėlio Radviliškyje lankiausi ne kartą su tarptautiniais svečiais ar neformaliai bažnytiniais reikalais ir pavaduodamas negalėjusią čia laikyti pamaldų kun. Sigitą Švambarienę. Pernai pradėtas disciplinarinis procesas yra sustojęs ir į Konsistoriją nepateko, kaltinamajam asmeniui nebesilankant bažnyčioje. Vis tik, disciplinarinė procedūra buvo veiksminga, parapijoje įtampa išnyko, parapijiečiai ėmė jaustis saugiau, nebėra įžeidinėjimų.

Nemunėlio Radviliškio parapijos vyresniųjų ir GAW bei kitų mūsų tikėjimo brolių ir seserų darbo ir piniginių aukų dėka pakeistas parapijos namų-klebonijos stogas, langai ir lietvamzdžiai. Atėjusi parama kitiems metams bus panaudota įrengti dvasininkui butą (kleboniją) bei patalpas svečių nakvynei. Pagal susitarimą be mūsų nuosavybei priklausančių patalpų, jau naudojamų parapijos reikmėms, pagal panaudą 25-riems metams, paimta parapijos atsakomybėn naudotis antruoju aukštu, palėpe.

Šiauliai. Šią mūsų parapiją administruoja evangelikų liuteronų kunigas Romas Pukys. Pamaldos vyksta kiekvieną sekmadienį, kitomis progomis. Evangelikai reformatai meldžiasi kartu su evangelikų liuteronų parapija. Maldos namai miesto centre pažymėti dviem informacinėmis lentomis, iš kurių matyti, kad čia meldžiasi dvi evangelikų bendruomenės: evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų. Šios parapijos oficialiai nevizitavau, tačiau lankiausi joje Dvasininkų sesijos metu. Čia buvome šiltai priimti, pavaišinti bažnytėlėje. Dėkoju kun. Romui Pukiui.

Salamiestis. Jonui Naktiniui mirus, šiame kaime liko jo sūnus Jonas. Bažnytėlės raktai, galimai, yra pas E.Gudonienę, jai talkina prieš keletą metų Vabalninke gyvenanti ir šio metu aktyviai palaikanti A.Kvedaravičių moteris. Šioje parapijoje buvau patarnavau vieną kartą - Jono Naktinio vyresniojo laidotuvėse Salamiestyje.

Kaunas. Nuo pernai metų Kaune jau veikia atkuriama Kauno ev. ref. parapija, vadovaujama, klebono kun. Tomo Sako. Deja, dėl A.Kvedaravičiaus intrigų buvo sudėtinga pradėti laikyti pamaldas mūsų bažnyčioje, todėl buvo apsispręsta pamaldas laikyti ev. liuteronų šv. Trejybės bažnyčioje. Kun. T.Sakas pasirašė panaudos sutartį ir pamaldos buvo laikomos kiekvieną sekmadienį. Dėl Kauno evangelikų reformatų bažnyčios dalyvavau LR Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje. A.Kvedaravičius intensyviai siekė bažnyčios pastatą perimti jo pasisavintu juridinio asmens (Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija, toliau - LERBSK) vardu. T.y. tapti jos valdytoju ir užkirsti kelią Kauno ev. ref. parapijai bei jos Sinodo paskirtam dvasininkui bažnyčioje laikyti pamaldas. Mano žiniomis minėtas Seimo komitetas priėmė sprendimą, jog bažnyčios pastatas gali būti grąžintas tik tuomet, kai bus universitetui suteiktos kitos patalpos. Kai jos bus grąžintos, turi būti sprendžiama, kas yra bažnyčios tikrasis šeimininkas. Vilniaus M. Romerio universiteto, Kauno fakulteto vadovybė susigrąžino pastato ir bažnyčios salės kontrolę iš A.Kvedaravičiaus (t.y. pakeitė jo susidėtas spynas), tačiau jam leido toliau naudotis ja pamaldoms. Universiteto vadovybė taip pat nėra prieš, kad mes naudotumėmės bažnyčia, tačiau tam dar reikalinga atlikti kai kuriuos formalumus. Taip pat pradėjus laikyti pamaldas savo bažnyčioje Kaune, turėtume suvokti, jog A.Kvedaravičius sieks kelti įtampą ir netiesiogiai trukdys laikyti pamaldas. Todėl, prieš tai būtina gerai pasiruošti, kad teisinėmis priemonėmis būtų galima į tai deramai reaguoti, apginti evangelikų reformatų bendruomenės, priklausančios Sinodui, teises melstis ir naudotis sava bažnyčia. Kauno misija yra nelengva - vienas didžiausių iššūkių tiek dvasinę ir materialine prasme. Dėkoju Kauno evangelikams reformatams išdrįsus į šią misiją įsijungti sunkiose sąlygose. Džiaugiuosi pirmaisiais šios tarnystės vaisių daigeliais. Meldžiu kun. Tomui Sakui energijos, išminties ir stiprybės Dievo Žodžiu šioje parapijoje dirbti parapijos konsolidacijos darbą. Dėkoju Panevėžio, Vilniaus evangelikams reformatams per šiuos metus pastiprinus ir parėmus Kauno brolius ir seses. Šiai parpijai yra reikalingas visų mūsų dėmesys, parama ir maldos: prašykime Viešpatį, kad Jis šiuos tikėjimo namus statytų, laimintu juose triūsiančius.

Dvasininkų perspektyva. Labai aktuali tema kasmet. Klaipėdos HMF Teologijos katedroje antrą neakivaizdinių studijų kursą baigia Vilniaus ev. ref. parapijietis - Evaldas Tamariūnas. Jo pagalba Vilniaus dvasininkams gerai įvertinta; Evaldas Tamariūnas buvo pristatytas Dvasininkų sesijoje Panevėžyje, bei Biržuose Konsistorijoje ir Priešsinodinėje sesijoje kandidatu į lektorius. Kviečiu Sinodą paremti Dvasininkų sesijos, Konsistorijos siūlymą ir patvirtinti ev. teol. studentą neak. Evaldą Tamariūną lektoriaus pareigose. Tikiu, jog jo asmeninės dovanos betarpiškai bendrauti ir gebėjimas rašyti labai pasitarnautų ne tik pavaduojant tarnystėje jau tarnaujančius dvasininkus, bet ir jam pačiam augant ir kartu auginant ev. ref. bendruomeninę Kristaus dvasioje. Konsistorijoje buvo diskutuota, jog šiuo metu dar labai reiktų Biržų krašte iš viso 4 dvasininkų (2 Biržų, 1- Nemunėlio Radviliškio ir 1 - Papilio ev. ref. parapijose) taip pat, manytume, kad ateityj būtų tikslinga generalinio superintendento pareigas ir rezidenciją iš Biržų perkelti į mažesnę parapiją viduryje Lietuvos. Labiausiai tiktų Kėdainių ev. ref. parapija, kuri vėl turėtų pastoviai gyvenantį ganytoją vietoje. Taip pat generaliniam superintendentui būtų patogiau ir ekonomiškai pigiau lankyti kitas parapijas, reprezentuoti Bažnyčią sostinėje, valstybinėse institucijose. Biržų ev. ref. parapija turėtų visu krūviu dirbančius dvasininkus parapijoje. Konkretus žengti žingsniai stiprinant dvasinį darbą Biržuose. Kun. Sigita Švambarienė kuruoja daugiau vaikų ir jaunimo dvasinį ugdymą. Ji toliau eis vaikų namų Medeikiuose kapelionės pareigas, tačiau jau nebedirba vaikų namuose etatine darbuotoja. Vietoj to, ji turės tikybos pamokas Biržų miesto mokyklose. Tai les jai labiau pasiekti besimokantį ev. ref. jaunimą. Jau dabar jos darbo rezultatai pastebimi. Biržų ev. ref. parapijos jaunimo grupė laimėjo keletą projektų, kuriems Biržų r. savivaldybė skyrė finansavimą. Teisinga būtų teigti - jaunimas, vadovaujamas kun. Sigitos Švambarienės, jau uždirba pinigų krikščioniškai misijai Biržų mieste ir parapijos dvasiniam ugdymui. Dvasininkų sesijoje buvo nutarta, jog stiprinant misiją Biržuose kun. Sigita Švambarienė bus atleista nuo Klaipėdos ev. ref. parapijos administratorės pareigų. Šias pareigas sutarta patikėti Kauno ev. ref. parapijos klebonui kun. Tomui Sakui, kviečiu Sinodą šią misiją patvirtinti. Arčiausiai Biržų, kaimyniniame Pasvalio rajone, veikia Švobiškio ev. ref. parapija. Ją taip pat aptarnaujame iš Biržų, vietoje dvasininko nėra. Per šiuos sinodinius metus buvo atlaikytos pamaldos Pasvalio mieste. Čia labai geranoriškai mus parėmė Pasvalio r. vadovybė, sudarydama sąlygas Pasvalio reformatams melstis senelių globos namų patalpose. Šiuo metu Pasvalyje veikia organizuota Biržų ev. ref. parapijos seniūnija. Tik dvasininkų laiko trūkumas neleidžia šiai seniūnijai formaliai jau tapti filija. Ją būtų jau galima auginti į savarankišką parapiją. Taip pagrįsti dar vieną dvasininko misiją Pasvalio mieste ir Švobiškio ev. ref. parapijai. Aiškiai suvokiame, jog artimiausiu metu labiausiai reikalinga pastoviai vietoje reziduojančio dvasininko - klebono misija į Panevėžį. Ši parapija yra gyva, joje gausu jaunų žmonių ir vyresnio amžiaus inteligentiškų parapijiečių.

Tarptautiniame LCC Universitete Klaipėdoje (jose yra ir ev. teologijos kursas) tęsia Simona Butkutė ir Vladas Verkelis. V.Verkelio, kaip galimo dvasinei tarnystei, kandidatūra lieka atvira. Ir šiemet jis talkino Nemunėlio Radviliškio ev. ref. parapijoje. Tačiau, šią vasarą jis jau išvyko į užsienį, kad užsidirbtų kitų metų studijoms.

Šių metų sausio mėnesį, ekumeninės savaitės metu, evangeliškos teologijos katedros vedėjo kurt. dr. A.Baublio kvietimu, lankiausi Klaipėdos universitete, dalyvavau ekumeninėse pamaldose bei vėliau bendravau su universiteto dėstytojais, kitų Klaipėdos r. konfesijų dvasininkais ir Telšių R. kataliku vyskupu J. Boruta.

Diak. Gitana Gasiūnaitė-Demčenko gyvena Prahoje, augina jau du sūnelius Dominiką ir Danielių. Pagausėjus šeimai sumažėjo jos galimybės mums talkinti, tačiau bendraujame.

Kun. dr. Kęstutis Daugirdas garsina mūsų šalies evangelikų reformatų vardą ir vis labiau vakarų Europai atveria langą į mūsų turtingą paveldą. Knygos vokiečių kalba pristatyme jis pats dalyvavo Biržuose. Džiugu, kad nepaisant didelio atstumo bei akademinio krūvio universitete kun. dr. Kęstutis Daugirdas išlaiko pastovų ryši su Lietuva.

Abiems aukščiau paminėtiems Sinodo dvasininkams iš Sinodo lėšų išlaikymui ar atlikto darbo apmokėjimui per šios metus nebuvo skirta. Visas jų atliktas Bažnyčios tarnystėje darbas buvo jų geros valios auka.

Dvasininkų tobulinimosi kursai. Apie galimybes kelti dvasininkų kvalifikaciją užsiminiau pernai metų pranešime. Šiemet galimybe įgyti tarptautinės patirties pasinaudojo kun. Raimondas Stankevičius, dalyvavęs kursuose Vokietijoje. Apie juos galima rasti jo aprašyme www.ref.lt. Taip pat numatome kun. Tomo Sako vizitą į Ženevą, vykdant J.Kalvino 500 metų gimimo minėjimo programą kartu su partneriais iš Lichtenšteino. Kitiems metams numatoma siųsti kelių mėnesių praktiniams kursams į JAV Presbiterionų Bažnyčią kun. Sigitą Švambarienę.

Pensijų fondas. Šiais metais pensijų fondas nebuvo papildytas stambiais įnašais. Tačiau, tęsiami įnašai pačių Lietuvoje tarnaujančių dvasininkų nuo jų išlaikymo po 15% (iš jų 5% yra kas mėnesį išmokami emeritui kun. sen. Petrui Čiapui, kuris jau keleri metai yra ligos patale ir artimųjų prižiūrimas).

Išlaikymas. Šiuo metu Sinodo dvasininkų išlaikymas yra geras. Finansinė Dvasininkų fondo situacija šiuo metu nėra bloga, tačiau, ekonominio sunkmečio sąlygomis finansinis nuosmukis - tikėtina, kad sumažės dvasininkų išlaikymas. Aukų neįmanoma planuoti, nors ateityje būtų gerai turėti kai kuriose užsienio bažnyčiose naudojamus „aukotojų laiškus", kur parapijiečiai nurodo, kokią metinės-pastovios paramos sumą norėtų Bažnyčiai ir konkretiems tikslams paskirti.

Evangelikų bendrystė Lietuvoje, ekumenija, bendravimas su kitomis religijomis ir tarptautinė evangelikų reformatų bendrystė. Tradiciškai išlieka šilti santykiai su evangelikais liuteronais. Susitinkame giesmių šventėse, ekumeninėse pamaldose už krikščionių vienybę, džiaugiamės galėdami prisiglausti liuteronų bažnyčiose ir laikyti pamaldas Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje ir Kaune. Ekumeniniai santykiai su kitomis krikščioniškomis konfesijomis yra šilti ir abipusiai pagarbūs.

Dažniausiai brolius ir seses iš kitų konfesijų susitinkame krikščioniškų draugijų veikloje arba bendraudami su valstybe. Vis dar aktualus yra mūsų dalyvavimas ruošiant naujo Lietuvos religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymo projektą. Mažai tikėtina, kad šiam Seimui jo projektas bus pateiktas svarstyti. Iškyla daug klausimų, nors iš principo lyg ir visi sutinka, kad naują Įstatymą reikalinga ruošti. Suprantama, jog Seimas ir Vyriausybė dabar labiau susikoncentravę į ekonominius klausimus.

Per šiuos sinodinius metus turėjome vėl intensyvų tarptautinį bendravimą. Šiemet aplankiau Vokietijos jungtinės evangelikų Reino Bažnyčios Duisburgo distrikto sinodą, viešėjau Lichtenšteino evangelikų Bažnyčioje, aplankiau Šveicarijos reformatų bei Švedijos misijos sandoros Bažnyčias. Su švedais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Užsienio svečių bei mūsų vizitai iš esmės yra aprašyti Bažnyčios internetinėje svetainėje. Buvau gavęs kvietimus atvykti ir dalyvauti Prancūzijos ir Škotijos reformatiškuose Sinoduose, bet dėl laiko ir lėšų stokos ir šiemet turėjome atsiprašyti ir nenuvykome. Siekiu paruošti atskirus atsakingus asmenis iš mūsų Bažnyčios, kurie galėtų betarpiškai kuruoti konkrečius tarptautinius mūsų Bažnyčios ryšius su Prancūzija, Švedija ir Škotija.

Siekiu taip pat megzti „diplomatinius ryšius" su konservatyviąja pasauline reformatų stovykla, kuri vargu ar suvokia su kuo turi ryšius Lietuvoje Algimanto Kvedaravičiaus asmenyje. Reikalinga išvengti bereikalingų susipriešinimų tarp reformatų skirtingų srovių, yra daug sričių kur visi kartu galime sėkmingai dirbti.

Smagu, kad dar pernai išreikštas ketinimas apie WARC generalinio sekretoriaus kun. dr. Setri Nyomi atvykti. Jis dalyvauja mūsų eiliniame Sinodo suvažiavime šiais jubiliejiniais, Jono Kalvino 2009 metais. Deja, dėl laiko stokos jis negalės aplankyti daugiau parapijų, bet paskaitys paskaitą bei pamokslaus iškilmingose Sinodo pamaldose.

Ruošiamės, kartu su dr. Renata Bareikiene, kitų metų istoriniam dviejų didžiausių pasaulinių evangelikų reformatų aljansų susijungimui, kuris įvyks Gran Rapid mieste (JAV), per WARC ir REC jungtinį pasaulinį suvažiavimą 2010 m. liepą.

Senjorato kanceliarija. Džiaugiuosi, jog jau daugiau nei puse metų Senjorato raštinėje turiu nuoširdžią ir kruopščią talkininkę - Jūratę Kiškienę. Iki šiol ji dirba savanore, įgyja patirties. Tikiuosi, jog netrukus galėsime jai patikėti Raštinės vadovo - kanclerio/sekretorės pareigas. Išlaikymui jau dalį lėšų turime pagal parašytų prieš keletą metų projektų gautą paramą. Palengvėjo bažnytinės korespondencijos ir dokumentacijos tvarkymas.

Per 2008/2009 sinodinius metus priėmiau 11 kolegialių sprendimų (Nr.17-27, įrašai gen. superintendento sprendimų knygoje), visiems gavau absoliutų Konsistorijos palaikymą.

Dėkoju mūsų vyriausiajai Bažnyčios - Sinodo finansininkei Ritai Daugienei už kruopštų darbą, jos iniciatyvas tobulinant finansų apskaitą, kad ji taptų aiškesnė ir suprantama. Už planavimą ir tvarkingą dokumentacijos vedimą. Jos krūvis kas metai didėja, dėka mūsų aukotojų ir projektų įgyvendinimo.

Labai apgailestauju, jog patikslinus Sinodo suvažiavimo laiką, kun. Erhard Mische negali dalyvauti šiame Sinodo susitikime. Jis perduoda šilčiausius pasveikinimus ir linkėjimus. Kun. E.Mische atvyks iš kart po Sinodo suvažiavimo ir šis jo darbinis vizitas, kaip mūsų pakviesto ir patvirtinto Konsistorijoje konsultanto yra paskutinis. Mano didžiausia padėka šiam daug nusipelniusiam mūsų Bažnyčiai tikėjimo broliui, geram mūsų dvasininkų sielovadininkui. Norėčiau paprašyti Sinodo, kad kun. Erhardui Mischei būtų išreikšta padėka ilgų metų triūsą Lietuvoje pačiu mūsų Bažnyčios aukščiausiu būdu- Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo padėka, garbės kuratoriaus vardu.

Bažnytinė žiniasklaida - viena svarbiausių mūsų balso visuomenėje skleidėja. Labai dėkoju nenuilstančioms ir jau gerą patirtį turinčioms Vilniaus reformatų žinių leidėjoms ir jų vadovei Dalijai Gudliauskienei. Taip pat džiaugiuosi, jog gan aktyviai veikia Bažnyčios internetinė svetainė - www.ref.lt Dėka naujai įsijungusių talkininkų - biržiečio kompiuterių specialisto Almanto Dilio ir svetainės redaktoriaus kun. Raimondo Stankevičiaus. Svetainė yra populiari, skaitoma ir joje skelbiamos „šviežiausios naujienos". Jau gražiai bendradarbiaujame su kitomis informacinėmis svetainėmis: bernardinai.lt , selonija.lt bei kabeline televizija Rygveda. Dėka mūsų tikėjimo brolių ir seserų žurnalistų plečiasi ryšiai su kitomis žiniasklaidos redakcijomis. Dėkoju visiems paminėtiems ir nepaminėtiems bažnytinės spaudos ir svetainės talkininkams ir tikiuosi, kad per ateinančius metus dar paaugsime ir atnešime naujų gražių vaisių Dievo garbei šioje srityje.

Bažnyčios konsolidacija. Vis išlieka viena opiausių užduočių ir skaudi tema. Vis dar tenka gintis nuo nepagrįstų A.Kvedaravičiaus mūsų adresu metamų kaltinimų. Tęsiasi dar užpernai pranešime minėtas prokuratūros tyrimas dėl Brastos biblijos ir Biržų parapijos dokumentų. Rokiškio r. prokuratūra visus 2007-2008 metus vykdė tyrimą Biržų parapijoje. A.Kvedaravičiaus teigimu Biržų parapijos antspaudas - „suklastotas, buvo pagrobti pinigai". Taip pat „pavogta Biblija iš Papilio bažnyčios". Pernai metų pranešime apie tai minėjau. Rokiškio prokuratūra du kartus bylą nutraukė, tačiau A.Kvedaravičius ir vėl iš kart paduodavo skundą, kad byla vėl būtų atnaujinta. Rokiškio prokuratūrai galutinai viską ištyrus ir bylą nutraukus, A.Kvedaravičius prokuratūros sprendimą apskundė Rokiškio teismui. Šis taip pat atmetė skundą. Tuomet jis apskundė Rokiškio teismo sprendimą Panevėžio apygardos teisme, kuris bylą atnaujino, nurodydamas ištirti ar nebuvo padaryta pažeidimų bažnytinės teisės atžvilgiu, nes taip teigė skundėjas A.Kvedaravičius. Toliau tyrimas vyko Panevėžio prokuratūroje, kur turėjau taip pat važiuoti ir duoti parodymus. Ir čia eilinį kartą byla buvo nutraukta birželio pradžioje. Tikėtina, jog A.Kvedaravičius ir vėl apskųs sprendimą, kol šis pasieks vėl Panevėžio apygardos teismą. Jo priimtas sprendimas būtų galutinis.

Birželio pradžioje pasibaigė administracinė byla Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, į kurį taip pat turėjome vykti, gindami Biržų, Nemunėlio Radviliškio, Švobiškio ir Kėdainių ev. ref. parapijų turtines teises. A.Kvedaravičius, pasinaudojo Registrų centro darbuotojų patiklumu, ir šie jo suklaidinti be jokio teisinio pagrindo buvo perrašę aukščiau minėtų parapijų visą nekilnojamą turtą LERBSK vardu (apie tai plačiau rašiau 2008 m. pranešime Sinodui). Pastebėjus šią klaidą, kreipiausi į Registrų centrą, kad klaidos būtų ištaisytos. Registrai atstatė duomenis, tačiau A.Kvedaravičius šiuos veiksmus apskundė teismui, rado teisinių procedūrų pažeidimų. Vyriausiasis teismas 2009 06 09 pripažino, jog teisiniai procedūrų pažeidimai yra ir panaikino juos, tačiau atmetė A. Kvedarvičiaus prašymą vėl registruoti parapijų turtą LERBSK vardu, kaip nepagrįstą. Parapijų teisės buvo apgintos. Tai pareikalavo nemažai laiko ir pastangų, suprantama, buvome atitraukti nuo pozityvaus dvasinio darbo. Labai dėkoju mūsų advokatui Grigorijui Leonovui bei kun. Raimondui Stankevičiui, kuris atstovavo Kėdainių ev. ref. parapiją.

Bažnytinė atsakomybė. Algimanto Kvedaravičiaus, s. Petro asmeninis klausimas. Šių metų Sinodui pristatomas nelengvas bažnytinės atsakomybės - disciplinos klausimas: ar Algimantas Kvedaravičius, Petro ir Onos Kvedaravičių sūnus, gimęs Biržų apskrityje, Papilio valsčiaus Sližių kaime vis dar yra mūsų tikėjimo brolis? Jau daugelį metų esame jo intrigų įkaitai - jo skundų pasaulietiniams teismams pagrindu turėjome ir gaištame laiką valstybinėse įstaigose, aiškintis dėl to, ko nesame padarę arba atsakinėti į jo nepagrįstus kaltinimus. Laikydamiesi principo: „nesibylinėsi su broliu pasaulietiniuose teismuose" dar ne karto nebuvome apskundę jo veiksmų. Priešingai, siekėme taikiai spręsti iškilusią problemą ir turėjome geranoriškų tarpininkų: nuo pat 2000 metų balandžio ir gegužės mėnesių susitikimuose padėjo kuratorė Dalia Bobelienė, vėliau - dar būdamas dvasininku kviečiamas į Dvasininkų sesijas, bet jas įžūliai ignoravo, buvo 2002 m. suspenduotas. Vėliau dėl jo veiklos bandėme susitikti kalbėtis platesniame, Konsistorijos lygmens rate. Dar vėliau - 7 susitikimai tarpininkaujant Teisingumo ministrui P. Baguškai, paskutiniuose 2 ir jau tarpininkaujant mūsų broliškos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupui M. Sabučiui jis iš vis nebeatvyko. Per visus tuos dešimtį metų jis asmeniškai daugelį mūsų brolių ir seserų yra įskaudinęs savo veiksmais ir žodžiais. Paskutinį kartą aš su juo mačiausi 2009 06 02, po teismo posėdžio. Vėl buvau jo užsipultas, užgauliojamas ir įžeidinėjamas. Nėra nė mažiausios vilties dėl jo pasikeitimo, apskritai, panašu, jog jam „visos priemonės geros", kurios tarnauja jo asmeniniams interesams pasiekti. Mūsų konfesijos vienybė ar Bažnyčios vardas ir Dievo garbė - šiam žmogui tarsi iškabos, už kurių slepia savo privatų interesą. Dešimties metų, ne tik mano, bet ir daugelio mūsų brolių ir sesių patirtis - šio asmens intrigos, bendruomenių skaidymas ir įžeidinėjimai, melagystės. Metas pradėti tyrimą dėl bažnytinio turto švaistymo, dokumentų klastojimo, bažnytinių lėšų pasisavinimo. Tai gali atlikti tik valstybinės teisėsaugos institucijos. Ar kas iš Sinodo narių gali būti toks naivus ir pasakyti, kad Sinodo revizijos komisijai A.Kvedaravičius geranoriškai leis atlikti savo pareigą patikrinti iki šiol jo kontroliuojamus dokumentus ir vykdomą tais dokumentais veiklą? O gal kam atrodo, jog jo kontroliuojamų juridinių asmenų pavadinimai nieko neturi bendrą su mūsų Bažnyčia, su Lietuvos evangelikų reformatų Sinodu? Ar mes esame visai neatsakingi už tai, kaip naudojamas mūsų Bažnyčios vardas bei tikėjimo protėvių dvasinei tarnystei paskirtas turtas Vilniuje, Papilyje? Ar kam nėra svarbu, kad Algimantas Kvedaravičius be jokių skrupulų šmeižia Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo vardą ir niekina priimtus Jo sprendimus? Iki šiol dar niekad savo tikėjimo brolių - reformatai reformatų -nepravardžiavo „atskalomis" ir neniekino kitatikių akivaizdoje. Tai mes pirmą kart patyrėme iš vieno ir to paties asmens - Algimanto Kvedaravičiaus. Po 2002 metų jo kaip dvasininko suspendavimo, jo agresyvumas tik sustiprėjo. Savo talkininkais nesidrovėjo paversti buvusius, už disciplinos nuobaudas iš Romos katalikų kunigų pašalintus asmenis, pavadinti juos reformatų dvasininkais. Apsimesdamas „tikrojo tėvų tikėjimo gynėju" ne tik pamiršo, kad buvo anot jo „liberaliųjų vokiečių" bičiulis, Lippes komiteto narys, pats delegacijoje dar 1993 metais savo parašu patvirtinęs mūsų Bažnyčios partnerystę su jais. Dabar jis savo skunduose šmeižia tiek vokiečių reformatus, tiek visą pasaulinį reformatų aljansą ir mums sunkmetyje padėjusius asmenis: kun. dr. Miroslavą Danysa, dr. Herbertą Ehnes. O ką bekalbėti apie tuos, kurie jam neįtinka, pirmiausia - Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo teisėtai pašauktus ir ordinuotus dvasininkus? Daugiametė patirtis - Algimantas Kvedaravičius negerbia savęs, savo tikėjimo namiškių, jokios pagarbos Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui ir vyresniesiems, juodina evangelikų reformatų išpažinimą, Dievo nebijo. Siūlau, priimti sprendimą dėl Algimanto Kvedaravičiaus atskyrimo nuo evangelikų reformatų bažnytinės bendrystės, vadovaujantis bažnytinės teisės normomis, išdėstytomis Gdansko agendoje (1637, Forma Dyscypliny, sk. IX Excommunicatio) ir mūsų išpažinimo raštuose (HK kl. 82) bei kituose bažnytinės teisės aktuose. Prašau Sinodą įvykdyti Viešpaties Jėzaus Kristaus mokymą (Mato 18, 17) ir leisti pradėti procesinius veiksmus prieš minėtą asmenį ir patraukti jį atsakomybėn jau pagal civilinę atsakomybę.

Apie pernykščius Sinodo nutarimus. Pernai buvo priimtas sprendimas (Kan.V-2008) pavesti Konsistorijai dėl senelių namų Biržuose sudaryti iniciatyvinę grupę statybų galimybei ištirti. Tokia iniciatyvinė grupė nebuvo sudaryta, tačiau, tai nereiškia, kad šis Sinodo užduotis Konsistorijoje ar generalinio superintendento buvo pamiršta. Konsistorijos posėdžių metu buvo kalbama apie senelių namus ir buvo pateikti pasiūlymai dėl senelių namų. Yra konkrečių asmenų, kurie aukoja pinigus bei savo turtą šiam kilniam tikslui. Tačiau, reikalingos daug didesnės pajėgos ir laikas viską teisiškai sutvarkyti, taip pat pirmiausiai reikalinga rasti žmones, gebančius tokius namus administruoti. Iškyla sunkumai dėl pačios minėtos grupės sudarymo. Kol kas nėra savanorių, kurie Sinodo pavestą darbą galėtų apsiimti ir į šią grupę sutiktų būti įtraukti. Viskas kas iki šiol buvo daroma, padaryta savanoriškai atskirų asmenų iš Konsistorijos ar generalinio superintendento iniciatyva.

Norčiau atkreipti Didžiai gerbiamo Sinodo dėmesį į tai, jog paskirti pavedimai Konsistorijai yra reikalingi lėšų ir žmonių, o Sinodo turimi resursai yra labai riboti.

Pabaiga. Pernai rašiau: Bažnyčios sutelktumą, vienybę skelbiant Evangeliją, galima vertinti dvejopai. Išoriškai - vertinti, kaip mus mato pasaulis ir vidiniai t.y. kaip mes patys vertiname. Išoriškai mes didele dalimi dėl vieno žmogaus intrigų buvome priversti ir šiemet būti gan aktyvūs ir matomi pasaulyje. A.Kvedaravičius keliama įtampą savaip mus mobilizuoja. Per praėjusius metus vėl teko daug bendrauti su įvairiais Lietuvos religinių bendrijų vadovais (jie jau iš esmės situaciją žino ir tik diplomatiškai paklausia - „gal jau į pabaigą?") politikais miestuose ir rajonuose, Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje, seimo kontrolieriais, diplomatais, prokurorais ir teisėjais, žurnalistais bei akademine visuomene. Visi jie yra laisvi priimti savo sąžinės sprendimus su kuo ir kaip bendrauti. Ir akivaizdu, jog pasverdami tai, ką realiai mato, priima palankius sprendimus Sinodui. Per „dyglį mūsų kūne" mūsų bendravimo su pasaulių akiratis labai išsiplėtė ir tebesiplečia. Ir per praėjusius metus visur ne tik jaučiau palankumą, bet dažnai sutikdavau pagalbą ir nuoširdų geranoriškumą. Be tokio skaudaus, vienok, vis tik „paskatinimo" tikrai nebūčiau toks regimas ir aktyvus visuomeniniame gyvenime. Suprantama, tai turi kainą - mažiau laiko skiriu dvasinei literatūrai ruošti, tiesioginei dvasinei tarnystei, bereikalingos neigiamos emocijos sekina jėgas pozityviam darbui parapijose.

Kaip matome siekio vienybės vidinę pusę? Esu dėkingas tiems, kurie per šiuos metus man patarė, pamokė ir pastiprino mane šioje atsakingoje misijoje. Užpernai rašiau ir vėl pakartosiu: „Bažnytinė vienybė - tiek stipri, kiek stiprus mūsų pasitikėjimas ir gebėjimas klausyti ir vykdyti Viešpaties valią. Taip trapi, kaip mes esame pažeidžiami ir į save susikoncentravę žmonės. Tiek trapi, kiek tų žmonių yra ir jų nesuriša atsakomybė bendroje Viešpaties tarnystėje ir šios tarnystės pavelde. Tiek stipri, kiek per tikėjimą dega pašaukimas skelbti Jėzaus Kristaus Evangeliją pasauliui."

Visą sinodinių metų dvasinę tarnystę yra neįmanoma išsamiai aprašyti generalinio superintendento pranešime, todėl sudėjau tik mano nuomone pagrindinius akcentus. Džiugu, kad yra daugiau mus džiuginančių dalykų, nei tų, kurie liūdina. Dėkoju Dievui už mūsų tarnystės palaiminimą.

Vienam Dievui garbė!

Kun. Rimas Mikalauskas
Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas
2009-06-20, Biržai