Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Liuterio sodas Vitenberge: ekumeninis ir tarptautinis monumentas Reformacijai
Samstag, den 05. Dezember 2009 um 09:27 Uhr
There are no translations available.

tikejimozodis

Liuterio sodas
Vitenbergo mieste padėtas sodinti Liuterio sodas. Lapkričio 25d. Vokietijos ir kitų Europos šalių pasaulinių krikščioniškų bendruomenių atstovai jame pasodino pirmuosius 25 medžius.

Tai „pirmasis ekumeninis, interaktyvus paminklas Reformacijai", - kalbėjo pirmininkaujantis vyskupas dr.Johannesas Friedrichas, atstovaujantis Jungtinę Vokietijos evangelikų liuteronų bažnyčią. Yra suplanuota, kad 2017 metais - minint M.Liuterio Reformacijos 500-ąsias metines - visą parką sudarys 500 medžių.

Dr.J.Friedrichas pažymėjo, kad 2017 metais numatomas minėjimas bus tarptautinis renginys, kurį pažymės gyvas ir augantis monumentas, panašiai kaip nacionalinis Vokietijos jubiliejus prieš šimtą metų buvo paminėtas monumentais iš akmens ir bronzos. „Tai nuostabu", - tvirtino vyskupas. Vitenbergo projektą įkvėpusi sukaktis buvo Reformacija, kilusi prieš 500 metų Vitenberge, kurios įtaka trunka per amžius. - „Dėl šios priežasties ne tik liuteronų bažnyčios, bet ir kitos pasaulinės krikščionių bendruomenės kviečiamos sodinti medžius, kaip susitaikymo ir tarpusavio supratimo, kylančio iš tarpusavio dialogų, ženklą."

Medžių sodinimo ceremonijoje, vykusioje lapkričio 1dieną, dalyvavo šie bažnyčių atstovai: Pontifikato tarybos, skirtos krikščionių vienybei skatinti, prezidentas kardinolas Walteris Kasperis, ekumeninis Konstantinopolio patriarchas Augustinos ir Pasaulinės liuteronų federacijos vadovas dr. Ishmaelis Noko. Anglikonų bendruomenei atstovavo kanauninkas Kennethas Kearonas, Pasauliniam reformuotų bažnyčių aljansui - dr. Setri Nyomi, Pasaulinei metodistų tarybai - vyskupas emeritas dr. Walteris Klaiberis.

Renginio metu W. Kasperis pažymėjo, kad šiandien vis dar galima mokytis iš Liuterio. Medis, kurį pasodino Romos katalikų bažnyčios atstovai, „primenu mums tą faktą, kad Martino Liuterio raginimas reformuoti bažnyčią buvo raginimas atgailai, ir tai šiandien susiję su kiekvienu iš mūsų." - Jis taip pat tvirtino: „Mes su dėkingumu pripažįstame, kad XX a. įsigalėjęs ekumenizmo judėjimas siekia nugalėti susiskaldymo į denominacijas dvasią ir parengti kelią paprastam apaštališkojo palikimo liudijimui."

Jungtinės deklaracijos apie išteisinimo doktriną pasirašymas prieš dešimt metų taip pat buvo skirtas „išreikšti susitarimui esminiais, pagrindiniais Gerosios Kristaus naujienos skelbimo klausimais. Esame dėkingi už tai," - pridėjo W. Kasperas.

Pasaulinės liuteronų federacijos generalinis sekretorius Liuterio sodą pavadino „kitu kelionės etapu" ekumeninio dialogo kelyje, kuris atitinka Jungtinės deklaracijos apie išteisinimo doktriną, pasirašytos Vokietijos Augsburgo mieste 1999 m., dvasią. Nors ekumeninis dialogas retkarčiais „susiduria su kliūtimis, tačiau mes judame pirmyn, ir kiekvienas mūsų žingsnis - žingsnis link ekumenizmo. Šiandien kartu sodinami medžiai - tai dar vienas toks žingsnis pirmyn, kuris suteikia energijos ekumeniniam judėjimui," - teigė S. Noko.

Vitenbergo pagrindinės protestantų mokyklos mokiniai padėjo pasaulinių krikščioniškų sąjungų vadovams medžių sodinimo ceremonijos metu. Vaikai galėjo stebėti, „ką daro mūsų ekumeninis judėjimas", - pastebėjo S. Noko. Jis išreiškė viltį kad vaikai „perims mūsų darbą tada, kai mūsų jau nebebus, ir už tai dėkojame Dievui."

Nyomi teigė, kad jis sodina medį šiame sode kaip „mūsų Evangelijos pašaukimo patvirtinimą vykdyti teisingumą visame pasaulyje bei geriau rūpintis žeme ir jos ištekliais". Jis taip pat pridėjo, kad šie uždaviniai yra Reformacijos palikimo dalis.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Pasaulinės liuteronų federacijos viceprezidentas Centrinei ir Rytų Europai vyskupas dr. Christoph Klein, atstovaujantis Rumunijos Augsburgo išpažinimo tikinčiuosius. Dalyvavo ir šie Vokietijos dvasininkai: vyskupė Ilse Junkermann iš Magdeburgo, vyskupas Janas Janssenas iš Oldenburgo, vyskupė Maria Jepsen iš Hamburgo ir generalinis katalikų vikaras Raimundas Sternalis iš Magdeburgo.

Vyresnysis Norbertas Denecke, Pasaulinės liuteronų federacijos Vokietijos nacionalinio komiteto vykdantysis sekretorius kalbėjo, kad susibūrimas Vitenberge gali būti vadinamas „istoriniu" ir džiaugėsi „nuostabiu bendradarbiavimu" tarp visų dalyvavusių asmenų ir institucijų.

Vitenbergo meras Eckhardas Naumannas tvirtino, kad projektas peržengė miesto ribas, ir jį rėmė vietos gyventojai. Jis sakė, jog yra suinteresuotas, kad mieste būtų paminklas, „kuriame nėra betono, plieno ar bronzos ir kuriuo galite vaikštinėti," - paminklas, skirtas paminėti 500-ąją sukaktį nuo tos dienos, kai Martinas Liuteris prikalė savo tezes prie Pilies bažnyčios durų.
Liuterio sodo projektą parengė gamtovaizdžio architektas dr. Andreas Kiparis (dirbantis Milane, Italijoje ir Duisburge, Vokietijoje). Projektą inicijavo Pasaulinė liuteronų federacija. Kertinis parko akmuo buvo padėtas 2008 m. rugsėjo 20 dieną.

Parkas bus pasodintas teritorijoje, esančioje palei Vitenbergo senamiesčio sieną. Jis bus ovalo formos, išilgai sieks apie 230 metrų, o iki 2017 metų jame bus pasodinta 500 medžių. Centrinė Liuterio sodo dalis - „Liuterio rožės" formos kvadratas. Sodas sujungs miesto centrą ir Elbę, o taip pat sudarys trikampį su Pilies bažnyčia ir Liuterio bažnyčia.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad šioje vietoje išaugs vienas iš svarbiausių XXI a. paminklų Reformacijai," - šiais žodžiais Pasaulinės liuteronų federacijos Vokietijos nacionalinės tarybos pirmininkas vyskupas Friedrichas 2008 metų rugsėjo mėnesį pažymėjo Liuterio sodo projekto pradžią.

Daugiau informacijos galite rasti tinklavietėje www.luthergarten.de .
Parengė Dalia Janušaitienė pagal http://www.lutheranworld.org/