www.radvila.lt

17 val., sutemus, visi rinkosi į mūsų šviesią materialiąją tvirtovę - bažnyčią - pasisemti ne materialių dovanų. Čia laukė Biržų parapijos jaunimas ir jų vadovė kun. Sigita Švambarienė, tądien laikiusi jaunimo pamaldas. Susirenkame į vidų ir išgirdę apie biržiečių paruoštą staigmeną nekantraudami susėdame ne bažnyčios gale, o priekyje (turbūt retas atvejis Biržų Bažnyčioje :] ).

Pradėjus pamaldas kiek po 5-ių, rodos, mūsų ne per daugiausiai - kokie 3 suolai. Visgi jaunimas nebūtų jaunimu - po kelių akimirkų jau už savęs gali išvysti dar 3 pilnus suolus, o mūsų suskaičiuoti arti 60. Kad ir pavėlavę, bet atvykę taip pat džiugiai nuteikia savo dalyvavimu.

Iš giesmyno sugiedame Kalėdinę giesmę ir išklausę įžanginio kunigės žodžio sulaukiame staigmenos - Biržų jaunuolių teatrališko ir žaismingo pasirodymo apie Jėzaus laukimą.
Po linksmo vaidinimo sulaukiame rimtesnių kunigės pamastymų apie kątik išvystas scenas. Kaip kartais jaunimas užmiršta savo pareigas Tėvams, kaip kartais užmirštame ar ignoruojame praeivius, kaimynus, draugus, kai jiems reikia pagalbos, ar draugiško pašnekesio.
Kunigė kviečia susimąstyti apie Kalėdų prasmę, mažiau galvoti apie materialias dovanas, o daugiau apie dvasines ir sako, kad džiugu būtų, kai susėdę šeimose per šventes pažiūrėtume vieni kitiems į akis ir padėkotumėm už tai, kas gero įvyko. Pakviečia čia pat tai padaryti ir mus. Apkabinę šalia esančius ir pasakę ką gražaus, renkamės jau į parapijos namus jaunatviškiems pašnekesiams.

Parapijoje mūsų jau laukia ne senstanti energingoji Danutė, kuri pakviečia susėsti už veikloms paruoštų ir saldžiomis vaišėmis nukrautų stalų. Pasiskirstome komandomis, susipažįstame, kas nepažįstami ir laukiame Danutės užduočių. Vaidiname, bandome atspėti Biblijinį žodį, sprendžiame rebusą, deliojame pasakojimus. Mus lydi juokas, draugiška ironija, blizgančios akys, bičiuliškas vieni kitų palaikymas.

Iš patyrusio „radvilėno" Korno sužinome, kokiomis aplinkybėmis atsirado krikščioniškas ženklas (žuvies formos), sugiedame jo paties kurtą giesmę ir sulaukiame nugalėtojų apdovanojimų.

Po jų - kas namo, kas arbatos ir dar daugiau bendrystės, o kas pasilieka parapijoje nakvoti pernakt.
Graži diena baigėsi, bet tikėkimės, kad tai ne pabaiga mūsų bendrystei Jėzuje Kristuje.
Didelis ačiū vaidinusiems, vaišes ruošusiems, ačiū už šypsenas, už susimąstyti verčiančius žodžius, už buvimą kartu, už žaidimus ir nuoširdžias giesmes...

Ir žinoma, ačiū už Kalėdas.

Merūnas Jukonis