Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Sentikiai
Sekmadienis, 10 Sausis 2010 18:26
Lietuvos Sentikių bendruomenė švenčia 300 metų Jubiliejų, kai jie įsikūrė Lietuvoje

Rusų sentikių etninė mažuma Baltijos šalyse gyvena nuo XVII a. antros pusės, kai dalis rusų stačiatikių tikėjimo Bažnyčios narių pasipriešino patriarcho Nikono vykdytai liturgijos reformai, patyrė caro valdžios represijas, ypač valdant carui Petrui I (prisiminkime rusų tapytojo Vasilijaus Surikovo paveikslą „Bojarinė Morozova"), buvo persekiojami, ir, ieškodami prieglobsčio, apsigyveno kaimyninėse Lietuvos ir Lenkijos bei Švedijos valstybėse, kuriose vyravo religinė tolerancija. Čia jie statėsi savo maldos namus, kūrė religines bendruomenes ir vienuolijas, uoliai saugojo savo senąjį tikėjimą, tradicijas, apeigas.

Baltijos regiono sentikių bendruomenėse iki šiol su didele pagarba ir meile puoselėjama ikonų tapyba, perrašomos ir saugomos knygos, palaikoma sentikių ženklinio giedojimo tradicija. (Melodijos sentikių giesmynuose užrašomos senaisiais žymenimis - kabliais, todėl ir giedojimas vadinamas ženklinis arba kablinis giedojimas). Sentikiai nepriėmė daugiabalsio giedojimo, natų rašymui nenaudoja penklinės. Sentikių maldos namų ikonostasas skiriasi nuo stačiatikių: už ikonostaso nėra dvasininkams skirtos erdvės, nes Baltijos šalyse gyvena sentikiai bepopiai. Kai XVII a. viduryje atskilo nepriimantys reformų stačiatikiai, prie jų neprisijungė nė vienas vyskupas, jie liko be aukštosios hierarchijos. Maldos namų rytinėje sienoje keliomis eilėmis sukabinamos ikonos, kartais net iki 100 įvairaus dydžio, - tai ir yra ikonostasas*. Prieš jį įrengiamas paaukštinimas - soleja, ant kurio per pamaldas stovi dvasios tėvas, skaitovai ir giedotojai. Prieš ikonostasą statomas medinis, tapyba dekoruotas kryžius, ant specialaus stovo - analojaus - dedama senaisiais rašmenimis ranka perrašyta puošni Evangelija. Jų visų viršeliai metalu kaustyti su nukryžiavimo scena centre ir keturių evangelistų atvaizdais kampuose. O per pasninką naudojamos knygos yra beveik nedekoruotos. Iki pat XX a. vidurio sentikiai išlaikė rankraštinių knygų tradiciją, taip išreikšdami pagarbą praeičiai. Atsiskyrimo nuo stačiatikių priežastys buvo ne tik noras išlaikyti tradicinę senąją liturgiją, bet ir priekaištai, kad reformuotojai iškreipė Bažnyčios Tėvų ir Visuotinių Susirinkimų raštus, kryžiaus ženklas daromas nebe trimis, o dviem pirštais, bažnytinėje maldoje nebeminimas Dievo Sūnaus vardas, pakeista eucharistijos indų forma ir t.t.

Lietuvoje pirmieji sentikiai apsigyveno 1679 metais, pirmoji bendruomenė susikūrė Anykščių rajone, Girelėje 1709 metais. Šiuo metu Lietuvos Senoji Pamario cerkvė (toks tikslus Lietuvos sentikių Bažnyčios pavadinimas) turi apie 37 bendruomenes, 50 maldos namų, kuriuose nors kartą per metus meldžiasi apie 50 tūkst.tikinčiųjų, jai vadovauja Aukščiausioji Sentikių Taryba, įsikūrusi Vilniuje. Iš seniausių bendruomenių iki dabar išliko: Rimkų (Jonavos raj.) sentikių religinė bendruomenė, įsikūrusi 1715 m.; Poezėrcų (Anykščių raj.) - 1725 m.; Minaukos (Zarasų raj.) - 1735 m.; Stalnioniškio (Vyžuonų seniūnija, Utenos raj.) -1742 m. Prie cerkvių veikia sekmadieninės vaikų mokyklos. Sentikiai, kaip ir reformatai, priskiriami Lietuvos tradicinėms konfesijoms.

*ikonostasas - graikiškos kilmės žodis, eikon - atvaizdas, stasis - stovėjimo vieta.

Pasinaudota: Žinynas Krikščioniškos kilmės bendruomenės, 1999 m.
Prizmės žinynas Religijos Lietuvoje, 1999 m.

"V.r.ž." inf.

Apie Šlutės sentikius skaitykite: silutes_naujienos