Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Barnėlis Fridrichas vyresnysis, kun. (1871-1930)
Friday, 09 April 2010 10:13
There are no translations available.

Kunigas lic. Fridrichas Barnėlis vyresnysis (Friedrich Barnehl)

Kunigas Fridrichas Barnėlis (Friedrich Barnehl) snj. gimė 1871 m. birželio 13 d. Petrapilyje, kur jo tėvas architektas buvo laisvas meno akademijos menininkas. Baigęs Petrapilio gimnaziją aštuoniolikmetis būsimasis kunigas Fridrichas įstojo į Dorpato (Tartu) universiteto teologijos fakultetą. Įsijungė į studentų organizacijos „Fraternitas Academija" veiklą, bet greit išstojo ir pilnai atsidavė teologijos mokslams. Baigęs Universitetą metus rašė darbą licenciato (kandidato laipsnio atitikmuo) mokslo laipsniui gauti. Šis laipsnis buvo pripažintas su pasižymėjimu. Universitetas pasiūlė pasilikti ir pasišvęsti moksliniam darbui. Bet Fr. Barnėlis atsisakė tos garbės, nes jautė pašaukimą praktiniam kunigo darbui. Patobulinti savo prancūzų kalbą, žinioms praplėsti pusę metų dirbo Lozanos universitete, Šveicarijoje. „Diakonatą atliko Petrapilyje pas kun. dr. E.Gelderblomą; 1899 m. Petrapilio reformatų bažnyčioje tapo pašventintas kunigu.

Kunigo Barnėlio pašventinimo diena buvo ypačiai pažymėta kaip nepaprasta šventė, nes tik po 200 metų Jis buvo pirmas kunigas iš Petrapilio parapijos", - rašė nekrologe Jo sūnus irgi Fridrichas Barnėlis. Kun. Fr. Barnėliui snj. teko kunigauti Petrapilyje, Estijoje, Latvijoje (Mintaujoje), Pietų Rusijoje: trumpą laiką pavadavęs Odesos reformatų kunigą, paskui tapo Neudorfo parapijos klebonu (Chersono gub.) ir joje ištikimai tarnavo per 7 metus. Paruošęs sau pamainą, išvyko dirbti į daug didesnę Rorbach‘o parapiją. Bet neilgai kunigavo, sunki liga atitraukė nuo pastoracinio darbo. Pasveikęs ėjo progimnazijos direktoriaus pareigas Veisenšteine, Estijoje. Iš ten buvo pakviestas vėl kunigauti į Mintaują, Latviją. Pasilikti čia ilgam nebuvo lemta. Archangelsko parapija neteko kunigo ir teko važinėti aptarnauti likusią be ganytojo parapiją. Važinėjimas buvo varginantis, ir po didelės vidinės kovos paliko mažą Mintaujos parapiją. Taip I-ojo pasaulinio karo metais atsidūrė Archangelske. Čia buvo prisirinkę labai daug evangelikų tremtinių, jiems, atjaučiantis kito vargus, kunigas teikė visokeriopą pagalbą. 1920 m. bolševikai sugriovė ne tik klestinčią parapiją, bet ir palaužė kun.Fr.Barnėlio sveikatą. Praradęs visą žemišką turtą, sergantis kunigas buvo parvežtas į Rygą.
Kun. Fridrichas Barnėlis, nors ir nemokėdamas lietuvių kalbos, kreipėsi į atsikūrusios Lietuvos reformatų Bažnyčios Kolegiją ir buvo pakviestas laikinai (kol išmoks lietuvių kalbą) kunigauti į mažą, karo išblaškytą Seirijų vokiečių parapiją. Ši parapija buvo įkurta dar 1554 m. kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo ir nuo seno priklausė ne Lietuvos, bet Varšuvos Sinodui ir tik susikūrus nepriklausomai Lietuvai 1920 m. Biržų Sinodo nutarimu buvo prijungta prie Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios.

Beveik devynerius metus kun. Fr.Barnėlis darbavosi Seirijų parapijoje ir pelnė parapijiečių meilę ir Dievo palaiminimą. Lietuva tapo kun. Fr.Barnėliui naująja tėvyne. Įtempęs visas savo jėgas Jis su meile ir pasišventimu tarnavo šiam kraštui. Būdamas jau nebejaunas, Jis pramoko kalbą ir, nors pamokslus sakė vokiškai, lietuviškai rašė pakankamai gerai. Mokėdamas keletą kalbų, Lietuvos labui daug nuveikė bendraudamas su užsienio reformatų Bažnyčiomis, dalyvavo Pasaulinės sąjungos tarptautiniam draugingumui per Bažnyčias skleisti veikloje. Buvo labai laimingas, kai Jo sūnus, irgi Fridrichas, pasirinko kunigo kelią ir įstojo į Vyt.Didžiojo Universiteto teologijos fakultetą. Jau sunkiai sirgdamas, dar sulaukė žinios, kad sūnus Fridrichas per Sinodą 1930 m. birželio 25 d. gen.superint. Povilo Jakubėno ordinuotas diakonu Biržų reformatų bažnyčioje.

Mirė kunigas Fridrichas Barnėlis snj. 1930 m. birželio 27d. Seirijuose, palaidotas liepos 1d. Kaune.

Pasinaudota:
„Mūsų žodis" Nr.1-2, 1930 m., Nr.3, 1932 m., „Mūsų sparnai" Nr.42, 1977