Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Dviejų miestelių istorija
Šeštadienis, 29 Rugpjūtis 2009 09:19

Netoli Vilniaus yra du maži miesteliai. Važiuojant iš Vilniaus į Uteną, beveik pusiaukelėje virš magistralinio kelio stovi tiltas. Prieš tiltą - įdomus kelio ženklas nurodo, kad už 6 km yra du  miesteliai. Važiuojant šmėsteli kelio ženklas su nurodytais vienodais atstumais iki kiekvieno.dubingiai-giedraicia.jpg

Kairėje 6 km. Giedraičiai – to pat vardo kunigaikščių gimtinė. Iš Giedraičių giminės kilo ne vienas vyskupas, ne vienas Romos katalikybės gynėjas, katalikų Bažnyčios „reformatorius“. O šnekant protestantiška terminologija – ne vienas kontrreformacijos veikėjas. Dešinėje už 6 km. Dubingiai – buvusi reformacijos rėmėjų kunigaikščių Radvilų piliavietė, atraminis reformacijos „placdarmas“ Vilniaus krašte.

Apima keistas jausmas, lyg būtum lygiai per vidurį tarp dviejų buvusių priešiškų frontų. Ne tiek karine, kiek dvasine – ideologine prasme. Nes čia, Europoje įsigalėjančios kontreformacijos spaudimo metu vyko ilgas, maždaug 100 m. iš eilės trunkantis tikėjimo mūšis tarp Reformacijos ir Romos katalikų bažnyčios reformos, arba tiksliau išsireiškus – kontrreformacijos. Ką apie miestelius galima sužinoti internete? Vikipedija pateikia tokias trumpas žinias:

Dubingiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybės teritorijos pietuose, 20 km į pietus nuo Molėtų, ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero, kuris taip pat kartais vadinamas Dubingių vardu, šiauriniame krante. Dubingių seniūnijos centras.Dubingių plano struktūra linijinė. Miestelyje 1958 m. pastatyta Šv.Jurgio bažnyčia, yra Dubingių pagrindinė mokykla (1915-1921 m. pradinė, dėstomąja lenkų kalba, 1921-1949 m. pradinė, dėstomąja lietuvių kalba, 1949-1957m. septynmetė, 1957-1963 vidurinė, 1963-1999 m.aštuonmetė, devynmetė), biblioteka, veikia kraštotyros muziejus (įsikūręs smuklėje ir mokykloje), yra paštas (LT-33022), Asvejos regioninio parko direkcija, istorinis-kultūrinis paminklas – medinė Dubingių karčema.Prie miestelio stūkso Dubingių piliakalnis su XVI a. piliaviete. Nuo Dubingių pradedamos įdomios vandens kelionės (baidarėmis, valtimis) Asveja. Yra poilsiavietė, nuomojamos valtys.Iš Dubingių į Giedraičius kelias veda vos ne 100 m ilgio tiltu per ežerą1334 m. kryžiuočių kronikose minima Dubingių žemė (lot. terra Dubingam). Kiti kryžiuočių antpuoliai buvo 1373 ir 1375 m. XV a. - XVI a. pr. Dubingiai buvo administracinis ir ūkinis centras, priklausantis didžiajam kunigaikščiui. Asvejos ežero saloje (dab. pusiasalis) būta medinės pilies, 1412-1413 m. jos vietoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis pastatydino naują pilį. Dubingių pilis, priklausiusi Vilniaus gynybinei sistemai. Valdant Vytautui Didžiajam Dubingiai tapo svarbia Lietuvos vietove. 1415 m. Jogaila su savo karališkuoju dvaru lankėsi Dubingiuose pas Vytautą. 1420 m. vasario 8 d. iš čia rašytas laiškas didžiajam Ordino magistrui, kuriame pažymėta, kad didysis kunigaikštis Dubingiuose pastatydino bažnyčią. XV-XVI a. Dubingius valdė paskirti vietininkai. XVI a. pr. Dubingius perėmė Radvilų giminė, miestelis tapo vienu iš reformacijos centrų Lietuvoje,

VI a. viduryje Mikalojus Radvila Rudasis Dubingių katalikų bažnyčią perdavė evangelikams reformatams. Apie 1620 m. Jonušas Radvila piliavietėje pastatė naują, mūrinę, renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią. Šioje bažnyčioje buvo palaidoti žymiausi Radvilų giminės žmonės, tarp jų Mikalojus Radvila Rudasis ir Jonušas Radvila.

XVI a. dėl bažnyčios nusavinimo, katalikai padavė Radvilas į teismą. XVII a. viduryje buvo priteista, kad Radvilos turi pastatyti Dubingiuose katalikams bažnyčią. Tai buvo padaryta apie 1672 m. Tačiau naujoji katalikų bažnyčia pastatyta ne piliavietėje, o ant kalvos, kitapus ežero.

1682 Dubingiuose įvyko Lietuvos evangelikų reformatų sinodas.

XVII a.-XVIII a. evangelikų reformatų bendruomenė miestelyje sunyko ir Dubingiai palaipsniui perėjo į katalikybę.

1735 m. evangelikų reformatų bažnyčia sudegė.XVII a. pr. Dubingiuose veikė drobės audyklos, viena pirmųjų Lietuvoje popieriaus dirbtuvių. Miestas sunyko per 1655-1660 m. Šiaurės karą ir marą.

1651 m. buvo 67, 1661 m. – tik 12 dūmų.

XVIII a. antroje pusėje Dubingiai ir jų apylinkės buvo intensyviai lenkinami. 1777 m. įkurta parapinė mokykla, 1870-1949 m. veikė valdinė pradžios mokykla.1808 m. Dubingiai atiteko Tiškevičiams. 1808 m. juose buvo 7, 1838 m. jau 10 šeimų.XIX a. miestelio gyventojai buvo stipriai aplenkėję, todėl prasidėjus Lietuvos atgimimui, prasidėjo ir nesutarimai tarp lenkų ir lietuvių. Vietos gyventojai siekė, kad mokyklose ir mišių metu būtų kalbama lenkiškai ir buvo nepatenkinti tuo, kad dauguma kunigų buvo lietuviai.

Per Nepriklausomybės karą Dubingių laukuose žuvo vienas Lietuvos karininkas ir 6 kariai, jie palaidoti Dubingių kapinėse. Po karo Dubingių dvaro žemė išdalyta savanoriams. 1929 m. įsteigta pašto agentūra.“

II pasaulinio karo metu, 1944 m.kovo 8 d. Armija Krajova dalinys, vadovaujamas Zigmunto Šendzeliažo-Lupaškos (Zygmunt Szendzielarz-Łupaszko), Dubingiuose nukovė 6 lietuvių policininkus, 10 sužeidė, o birželio 23 d. apylinkėse žudė lietuvių šeimas, nužudyti 27 žmonės. Tai buvo kerštas už anksčiau Glitiškėse lietuvių policijos įvykdytas lenkų žudynes.

Dubingių senosios bažnyčios vietoje esančioje kapavietėje (kuri rasta 2004 m.) aptikta žymių XVI a. didikų Radvilų, kurių tėvonija čia buvo, palaikų: Mikalojus Radvila Juodasis ir jo žmona Elžbieta Šidlovecka, Mikalojus Radvila Rudasis ir jo sūnus Mikalojus (taip pat ir anūkas Jonušas Radvila bei marti – Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona Ana Sobkovna). Palaikai dabar saugomi VU ir M. Romerio teismo medicinos institute (kur atlikti istoriniai, cheminiai, DNR tyrimai, kaukolių ir portretų sulyginimai), o į Dubingius planuojama grąžinti 2009 m.

Neseniai Bernardinų interneto svetainėje pasirodė Dalios Liaukevičienės straipsnis. „Pamaldos po 270 metų ir Krikščioniška šeimų stovykla Dubingiuose“. Straipsnyje apsirinkama teigiant, jog pirmasis po 270 metų Dubingiuose reformatiškas pamaldas 2008 m. surengė A.Kvedaravičius. Išties, nesunku padaryti klaidą tuomet, kai nežinoma kas iš tikrųjų vyksta Bažnyčios gyvenime, kokiais lūkesčiais gyvena didžioji dauguma bažnyčios narių. Iš tikrųjų, pirmas pamaldas su giesmėmis Dubingiuose 2007metais, pirmosiomis liepos mėnesio dienomis organizavo šauni Panevėžio parapija kartu su kun.diak. Juliumi Norvila, dalyvaujant kun. Tomui Šernui.

Trumpam palikę Dubingius persikelkime į labai gražiu lietuvišku pavadinimu pavadintą Giedraičių miestelį. Pagal nuorodas kelio ženkluose skaičiuojant, atstumas nuo Dubingių iki Giedraičių turėtų būti lygiai 12km, tačiau kiti šaltiniai nurodo, kad atstumas 13, ar net 15 km..

Giedraičiai – miestelis Molėtų rajone, į pietvakarius nuo Molėtų; seniūnijos centras. Tai buvęs kunigaikščių Giedraičių kunigaikštijos centras. Miestelyje stovi Šv. Baltramiejaus bažnyčia (pastatyta 1809 m.), šalia jos – varpinė (XIX a. vidurys), veikia A. Jaroševičiaus vidurinė mokykla, paštas (LT-33025), vaistinė, ambulatorija, dvi maisto prekių (ir viena ūkinių prekių) parduotuvės.Senajame mokyklos pastate įkurtas kraštotyros muziejus, supažindinantis su čia dirbusio dailininko A. Jaroševičiaus (18701956 m.) gyvenimu ir veikla bei kitais žymiais Giedraičių krašto žmonėmis. Miestelio centre stovi paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.”, primenantis čia vykusias Lietuvos kariuomenės kovas su Lenkijos kariuomene.

Rašytiniuose šaltiniuose Giedraičiai pirmą kartą paminėti 1338 m. Kryžiuočiai kronikose juos mini kaip Gedereiten.

1809 m. statytoje miestelio bažnyčios presbiterijos sienoje įmūryta jos fundatoriaus vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio širdis.

Pasak išlikusių pasakojimų, tai spirite konservuota vyskupo širdis iš pradžių buvusi garbingoje zakristijos vietoje. Buvo pastebėta, kad iš indo, kuriame buvo vyskupo širdis, labai nugaruoja spiritas. Vėliau paaiškėjo, kad spiritą savo reikmėms nupila zakristijonas. Vengdamas tolesnių ekscesų klebonas paliepė širdį įmūryti į bažnyčios sieną...

Baigiant trumpų istorinių pasakojimų apžvalgą apie abu miestelius, vėl mintimis norisi sugrįžti ant magistralinio kelio Vilnius – Utena, į patį vidurį tarp buvusių konfesijų kovos frontų. Įsijautus į visa tai, norisi atsistoti į neutralią dabartį. Gana nesmagi praeitis – reformatų bendruomenės žlugimas, nacionalinė neapykanta... Tai kas, kad tie nesmagumai vyko kontrreformacijos ir karų metu, tačiau visa tai parodo kas yra žmogus. Būtybė, kuri neapkenčia kito žmogaus, kuris šiek tiek kitaip tiki. Neapkenčia kaimyno, kuris šneka kita kalba.

Žvelgdami į istoriją mes nuoširdžiai apgailestaujame, kad Dubingiuose nebeliko reformatų, bet apsaugok Dieve mus nuo „revanšistinių“ minčių. Galvojant apie reformuotą Bažnyčią reikia mintimis ir maldomis būti ne praeityje, bet dabartyje, rūpintis Dievo surinkimu ir į ateitį žvelgti optimistiškai.

Kodėl į ateitį, turime žvelgti optimistiškai, kai mes likome tokie maži ir dar vidinių negandų žeidžiami? Šventame Rašte pasakojama apie daugelį stebėtinų įvykių nurodančių, kad mažiausias ir silpniausias netikėtai išlieka. Kad ir blogiausiomis dienomis Dievas duoda teisingą kelią ir palaimintą viltį. Skaitantys Bibliją patys atranda tas Rašto vietas, kurios prašneka tiesiai į širdį. Tada mes įgauname ir turime jėgų eiti savo keliu pagal krikščionišką pašaukimą. Nes tikrai Dievo malonė mūsų iki šiol nepaliko.

Kun. Tomas Šernas