2010-ųjų birželio 5-oji - smagios kelionės į šiaurės Lietuvą diena. Turistus visuomet viliojo ten esantys istoriniai paminklai, o mūsų, Panevėžio reformatų kelionės tikslas buvo ne tik aplankyti įžymias vietas, bet ir į amžino poilsio vietą atgulusią ilgametę Panevėžio parapijos seniūnės Onutės Šipelienės kapą bei kitų parapijiečių artimųjų kapus. Prie Onutės kapo pagiedojome dvi jos mėgstamas giesmes, pasidalijimo prisiminimais, padėjome gėlių.

Apie Švobiškio vietovę plačiai ir vaizdžiai pasakojo parapijos valdybos pirmininko pavaduotoja Sigita Audickienė. Ji priminė Martyno Švobos indėlį į miestelio istoriją, Švobiškio parapijos bei mokyklos veiklą, taip pat Švobiškyje įvykusį I-jį Nepriklausomos Lietuvos reformatų Sinodą (1919 m.) ir kunigais tarnavusius šviesios atminties J.Šepetį, A.Šerną, V.Meškauską, P.Jašinską, A.Balčiauską, M.Franką ir kt.

Pakeliui P.Griciūnienė priminė, kad ketvirtajame kilometre nuo Pakruojo ant Kruonos upės kranto, yra Akmenėlių palivarkas, kurį pravažiuojant ir pamatėme. 2008-taisiais šis palivarkas kvalifikuotai restauruotas. Toliau Petrašiūnų kaimas, o už jo kasamo dolomito karjerai.
Artėjant prie Linkuvos, pamatėme iš tolo tarsi baltą paukštę miesto bažnyčią, kuri 1570-1606 m.  priklausė  ev.reformatams. Pavaikščioję po bažnyčios šventorių, išvykome į Žeimelį. Įdomesnius Žeimelio istorijos momentus mums trumpai pristatė parapijos pirmininkas Petras Romualdas Puodžiūnas. Jis pakvietė aplankyti gotikinę miestelio aikštę, ten įsikūrusį „Žiemgalos" muziejų ir palinkėjo puikiai praleisti laiką ev. liuteronų bažnyčioje, į kurią nuvykti ir buvo kelionės galutinis tikslas. Šioje bažnyčioje - Lietuvos evangeliškųjų bažnyčių chorų Giesmių šventė.

Iki šventės pradžios turėjome visą valandą laisvo laiko, kurio metu susitikome su pažįstamais iš kitų parapijų. Maloniai pabendravome su kunigais R.Moru, R.Stankevičiumi, A.Malinausku. Bažnyčios prieangyje įsigijome šventės programą ir laukėme šventinių pamaldų pradžios. Dalis parapijiečių prie šventoriaus laukė šventinės eisenos nuo Žeimelio centrinės aikštės. Suskambo bažnyčios varpas ir choristų atliekama iškilminga giesmė, pasigirdo pučiamųjų orkestro garsai, šventinė eisena suėjo į bažnyčią. Prasidėjo šventinės pamaldos. Dievo garbinimas, iškilmingumas, puikiai apgalvotos koncertinės šventės formos pakeitimas liturgine, pakiliai atliktos atskirų parapijų ir jungtinių chorų giesmės, sveikinimai suteikė didžiulę palaimą visų susirinkusiųjų širdyse.

Panevėžiečiai džiaugiasi, kad galėjo drauge su tikėjimo sesėmis ir broliais Kristuje dalyvauti ir švęsti kartu šią iškilią šventę. Šventės ir kelionės akimirkos užfiksuotos nuotraukose.

P.Griciūnienė