Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Ar dar ilgai išliks reformatų tikėjimo persekiojimo sovietiniai paminklai?
Lundi, 13 Septembre 2010 13:06
There are no translations available.

Lietuvos evangelikų reformatų internetinėje svetainėje jau buvo skelbta apie biržiečių reformatų pastangas nuversti ateistinio reformatų tikybos persekiojimo paminklus. Paskelbtas Biržų spaudoje kunigo Rimo Mikalausko straipsnis-kreipimasis į Biržų rajono savivaldybės Tarybą.

Biržų miesto estrados pylimų prie evangelikų reformatų bažnyčios nukasimo klausimas buvo svarstomas šių metų rugpjūčio 31 dieną Biržų rajono savivaldybės Tarybos posėdyje Radvilų rūmuose. Posėdyje buvo priimti keli miesto piliečiams ir biržiečiams evangelikams reformatams svarbūs sprendimai susiję su šia vieta.

Tai domina ne tik evangelikus reformatus, domina miesto ir rajono visuomenę. Apie tai kun. Rimą Mikalauską kalbina Biržų kabelinės televizijos „Rigveda" žurnalistė.  Rugsėjo 13 d. laidos reportažą „Iš arčiau" rugsėjo 6 dienos, galima pasižiūrėti internate, Selonijos svetainėje.
Tad, kas buvo 2010 m. rugpjūčio 30 dieną nutarta Biržų rajono Taryboje, kuri posėdžiavo įprastoje vietoje, kunigaikščių Radvilų rūmų menėje?

Pirmuoju sprendimu buvo nutarta:

Sprendimu - Nr.197 buvo nuspręsta organizuoti Biržų miesto urbanistikos paminklo teritorijos dalies vizijos konkursą, bei pavesta Savivaldybės administracijai parengti konkurso nuostatus. Juos administracija turės pateikti Tarybai tvirtinti. Pagal šį sprendimą, kaip galima suprasti, norima atrasti tinkamiausią Biržų miesto dalies, prie evangelikų reformatų bažnyčios, sutvarkymo viziją. T.y. kas turėtų šioje vietoje būti planuojama statyti ar palikti? Tikimės, jog šioje konkurso vizijoje Biržų senųjų gyventojų - evangelikų reformatų nuomonė bus svarbi. Taip pat, jog pylimų nebuvimas - visiškai netrukdo kurti šios miesto dalies ateities vizijos. Na, nebent, toje miesto vizijoje yra numatyta išsaugoti  šį sovietinį ateizmo paminklą...

Antrasis evangelikams reformatams prie Širvenos krantų svarbus sprendimas - Nr. T-200, kuriuos nuspręsta pritarti Biržų evangelikų reformatų parapijos klebono prašymui ir nukasti Biržų miesto estrados pylimus. Pavesta Savivaldybės administracijai organizuoti privalomų dokumentų parengimą šiam reikalui. Kaip rugpjūčio 30 d. Savivaldybės Tarybos posėdyje buvo paaiškinta, privalomų dokumentų ruošimas nėra sudėtingas, patys estrados pylimai yra vertinami kaip nesudėtingos kategorijos statytinai ir jiems reikalinga minimali dokumentacija. Už šį darbą yra atsakingas neseniai į Biržus sugrįžęs ir miesto bei rajono architekto pareigas užėmęs biržietis Silvestras Šimas. Rajono savivaldybės meras Regimantas Ramonas dar Tarybos posėdyje pakvietė kun. Rimą Mikalauską toliau bendradarbiauti su Biržų architektų šiuo klausimu.

Priimti sprendimai yra vertintini kaip vienas svarbiausių politinių sprendimų dėl evangelikų reformatų reikalų. Tokių sprendimų buvo ir anksčiau, būtent, rajono Tarybos sprendimais buvo sugrąžinta dalis parapijos nekilnojamo turto: klebonija ir parapijos namai. Tačiau, estrados pylimų klausimas buvo įstrigęs. Dėl pylimų nukasimo evangelikai reformatai ėmė pasisakyti tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę. Pirmieji raštai buvo parašyti prieš dešimtmetį. Tačiau, reikalai nejudėjo. 2003 metais Biržų evangelikų reformatų parapijos iniciatyva, šis pylimų klausimas buvo iškeltas eiliniame Lietuvos evangelikų reformatų Sinode, kuris memorialu 13-2003 visiškai palaikė parapijos vyresniųjų sprendimą siekti panaikinti sovietinius ateizmo paminklus. Po šio sprendimo parapijos vadovybė vėl aktualizavo šį klausimą Biržų rajono Savivaldybei. Tačiau, pylimų klausimo ir tuomet nepavyko išjudinti. Su nauja energija vėl buvo pakeltas šis klausimas 2007 metais, ruošiantis atžymėti Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo 450 metines tarptautiniu mastu. Tuo metu buvo intensyviai bendraujama su vietos administracija, kreiptasi į paminklosaugininkus. Visur gautas palankus palaikymas, pritarimas istorinei tiesai atkurti, deja, pylimai ir vėl liko stovėti.... Nejučia, kyla klausimas, kokia jėga šie pylimai yra išlaikomi savo vietoje? Per ilgus metus neteko sutikti atviro šių pylimų išlaikymo šioje vietoje šalininko. Suprantama, bent viena karta tikrai užaugo Biržuose, kuriai šie pylimai gali sukelti jaunystės ilgesio jausmą. Juk čia vykdavo ne tik koncertai, bet ir šokiai, kaip kadaise senoji, jau iškeliavusi karta pamena piliakalnio griuvėsius. Gal būt, pylimai buvo suinteresuoti verslininkai, kurie karts nuo karto čia surengdavo komercines šventes ar koncertuis. Pylimai kaip natūralios sienos apsaugodavo nuo „zuikių" norinčių be bilieto prasmukti šventėn. Vis tik šie sentimentai ar interesai nebuvo tokie stiprūs, kad atvirai stoti prieš evangelikų reformatų valią šios sovietinių laikų pabaigą primenantį paminklą. Priešingai, pradėjus naujai kalbėti apie pylimų likvidavimą bažnyčioje, tikintieji atsiliepė ir pasidalino savo prisiminimais, kaip šie pylimai sekmadieniais buvo "staliniecais" stumdomi pamaldų metu! „Tikrai, buvo labai nemalonus jausmas ir visi buvo prislėgti per pamaldas tų riaumojančių galingų traktorių variklių gaudesio už bažnyčios sienų" - savo prisiminimais dalinosi Vilius Čiapas. Darbai vyko ne vieną savaitę, tad dar yra daug reformatų, kurie pamena ateisitinės ideologijos politikos praktiką. Ir ją saugo šiandien šie pylimai. Kaip paminklai. Dingo iš miesto aikščių stalinai, leninai,kapsukai ir kiti diktatoriškos politikos atviri paminklai. Atėjo metas užslėptų paminklų nušlavimui, kaip gėdos ir bėdos purvo dėmių nuplovimui nuo Gimtinės veido.

Politinis sprendimas priimtas. Kaip sumaniai, ūkiškai ir sparčiai prasidės, vyks ir bus užbaigti darbai? Telieka šis darbas miesto, krašto ir pačių evangelikų reformatų dėmesyje. Nuo išorinių ateizmo simbolių nuvalymo nuo mūsų žemės judėti toliau, išvalant sielos gelmėse likusias bedievystės šiukšles šio krašto ir visos politinės Lietuvos tautos širdy.

InfoRef.lt