Uždaryti
There are no translations available.

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
There are no translations available.

Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
HALINOS KORSAKIENĖS NASTOPKAITĖS ŠIMTMETIS (1910.VIII.30-2003.III.14)
Wednesday, 13 October 2010 16:52
There are no translations available.

korsakaite.hRugpjūčio 30 d. sukako šimtas metų, kai Maliutinkoje, netoli Kijevo, Ukraina, gimė senosios kartos inteligentė, kultūros veikėja, prozininkė, memuaristė, vertėja Halina Korsakienė.

Lietuvos rašytoja Halina Korsakienė gimė ir užaugo gilias reformatų šaknis turėjusioje Elenos ir Petro Nastopkų šeimoje, tėvų puoselėtoje lenkų, vokiečių ir lietuvių kultūros aplinkoje. Petras Nastopka, kilimo iš prie pat Biržų esančio Rinkuškių kaimo, buvo baigęs Dorpato (Tartu) veterinarijos institutą. Motina, Elena Cumftaitė, Lietuvos reformatų Bažnyčios superintendento, Nem. Radviliškio parapijos klebono Martyno Gotthelfo Cumfto duktė, baigusi Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, mokytojavo tėvo įsteigtame pensionate mergaitėms.

1898 m. Nastopkos susituokė ir išvyko gyventi į Gori miestelį Gruzijoje, nes ten Petras buvo paskirtas dirbti veterinaru po pirmosios darbovietės Vidurinėje Azijoje. Vėliau buvo perkeltas į Tbilisį, iš jo - į Kijevo guberniją. Maliutinkos gyvenvietėje netoli Kijevo ir gimė Halina. (Vėliau gimimo vietą pagal krikšto aktą ji nurodydavo Kijevo miestą, kur tuo metu šeima buvo įsikūrusi). Kilus Pirmajam pasauliniam karui ir revoliucinei sumaiščiai, Rusijoje darėsi vis sunkiau pragyventi. Motina Elena 1917 m. pradėjo dėstyti vokiečių kalbą Kijevo gimnazijoje. Po revoliucijos tėvai su trimis berniukais ir trim mažametėmis dukrelėmis grįžo į Lietuvą 1921m. Halina pradėjo mokytis Biržų gimnazijoje, 1925 m. ją baigė. Jos mokytojais buvo žymūs biržiečiai, reformatai: kun.Povilas Jakubėnas, Jurgis Kutra, Jonas Dilys, Vilius ir Elena Šlekiai, Vytautas Didžiulis ir kt., kurių pavardes su meile vėliau minėjo savo prisiminimuose.

Tais pačiais 1925 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą ir 1939 m. baigė humanitarinių mokslų fakultetą. 1934 m. savo gyvenimą sujungė su tuo metu jau žinomu literatūros kritiku, rašytoju, poetu Kostu Korsaku. Jiems gimė dukra Ingrida, dabar žinoma menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.1940-1941 m. H. Korsakienė dirbo Kauno radiofone. Prasidėjus antrajam pasauliniam karui K. Korsakas pasitraukė į Tarybų Sąjungos gilumą. Tuo metu gauti darbą ir tam reikalingą aukštojo mokslo baigimo diplomą H. Korsakienei padėjo rašytojas V. Krėvė. Vokiečių okupacijos metais ji dirbo Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei vokiečių kalbą. 1944-1945m. dirbo Lietuvos radijo komitete. Vėliau. atsidėjo vien kūrybiniam darbui, buvo priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą.

Pirmieji H.Korsakienės vertimai pasirodė spaudoje 1932 metais. Ji išvertė S.Žeromskio, A.Gailito, H.Walpole`o, A.Čechovo, M.Gorkio, I.Erenburgo, F.Gladkovo, M.Šolochovo, A.Tolstojaus kūrinių. Vertė iš vokiečių, lenkų, rusų kalbų.
H.Korsakienė išleido 6 apsakymų ir apysakų rinkinius suaugusiems ir vaikams: „Gimtajame mieste" (1949), „Dovana" (1950), „Klasės garbė" (1952), „Gyveniman išėjus" (1955), „Neapšviestoji mėnulio pusė" (1969), „Išpažintis po penkiasdešimties metų" (1979); romaną „Laikinoji sostinė" (1961). Rašytojos kūrinių yra išversta į rusų, gruzinų, ukrainiečių, kinų ir kitas kalbas. Memuarinėse knygose „Susitikimai" (1977), „Veidai ir likimai" (1982), „Sugrįžusi praeitis" (1985) nupiešti žymiųjų lietuvių rašytojų (V.Krėvės, P.Cvirkos, S.Nėries, V.Mykolaičio-Putino, B.Sruogos, A.Vienuolio) ir eilinių žmonių, su kuriais autorei teko artimiau bendrauti, portretai. Svarbią vietą rašytojos prisiminimuose užima su ypatinga meile parašyti puslapiai, skirti Biržų kraštui, jo žmonėms, vaizdingam gamtovaizdžiui ir savo giminės atminimui. Paskutinė autorės knyga „Namas, kuriame gyvenome" (1991) skirta prisiminimams apie vyrą Kostą Korsaką.

Halina Korsakienė mirė eidama 93-uosius metus, 2003 m. kovo 14 d. Gedulingas pamaldas laikė ir į Antakalnio kapines palydėjo kunigas, dabar jau ordinuotas generaliniu superintendentu, Tomas Šernas.

korsakienesminejimas_m

H. Korsakienės 100-mečiui paminėti Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune surengė parodą „Liudytoja", kurią parengė muziejininkas Edmundas Kazlauskas, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė, o spalio 12 d. pakvietė į vakarą, skirtą prisiminti rašytoją. Dalyvavo rašytojos dukra, menotyrininkė Ingrida Korsakaitė, literatūrologas, prof. Petras Bražėnas, aktorė Doloresa Kazragytė, pianistė Sonata Bielionytė. Į vakarą atvyko kun. Raimondas Stankevičius ir grupelė Vilniaus bei Kauno reformatų. Šiltai, su meile Bobutę prisiminė anūkė Radvilė.
„V.r.ž." inf.