Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Malda ir Žodis Reformacijos Dienai (2010)
Sekmadienis, 31 Spalis 2010 11:30

Malda

Gailestingumo Dangiškasis Tėve, kuris sau šventą surinkimą per savo Žodį ir Šventąją Dvasią įkuri ir išlaikai. Mes tave meldžiame, išlaikyk savo mažąją kaimenę prie tikros ir išganingos tiesos ir prie tikrų savo šventų sakramentų - dieviškųjų ženklų šventimo. Apsaugok savo krikščionių laivelį virš šėlstančių jūros bangų, idant nepaskęstų ir nepražūtų. Duok tavo Bažnyčiai stipriai ir nepajudinančiai stovėti ant to pamato, kurį pats padėjai. Imk mus, savo avis, į savo globą, idant niekas mūsų neištrauktų iš tavo rankos. Savo Žodžiui - neišblėstančiai šviesai mūsų širdyse neleisk išblėsti. Išlaikyk šiame pasaulyje savo Bažnyčią, kuri tave tikrai pažintų, tavimi pasitikėtų, garbintų ir tau šventai tarnautų. Pavadink į savo pulką tuos, kurie klaidžioja gyvenimo labirintuose, savo klaidose. Surask prapuolusius, kaip gerasis ganytojas, gydyk nuodėmių sužeistus. Pašvęsk mus tavo tiesoje, idant mes savo nedoru  gyvenimu nepadarytume tavo Bažnyčiai gėdos. Leisk pagal tikrą tavo mokslą gyventi, gerose ir piktose dienose išpažinti Evangelišką tikėjimą žodžiais ir darbais. Pažvelk maloningai į savo vynuogyną, kurį tu per Jėzų Kristų pasodinai ir palaiminai. Viešpatie, tu - mūsų tvirčiausia apsaugos pilis! Apgink mus nuo kreivų dvasinių mokymų, stiprink ir tvirtink savo tiesoje. Tau teesie šlovė per amžius. Amen.

(Malda 98 iš Giesmyno su maldų priedu Lietuvos evangelikų reformatų parapijoms, 1910, Vilnius (tekstas redaguotas 2009, Biržai)

"Jei kai kurios šakos nulaužtos , o tu , laukinis alyvmedis, esi jų vietoje įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio sulčių dalininku, tai bent nesididžiuok prieš anas šakas! O jei didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave. Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas". Gerai! jos netikėjimu nulaužtos, o tu stovi tikėjimu. Tad nesipuikuok, verčiau bijok!" (Rom. 11, 17-20)

Didžiai aktualūs apaštalo Povilo žodžiai! Dievas yra autorius darbo, kuriame jis apiplauna ir atnaujina savo tautą. Nieko nauja pasikeitimai žemiškame Dievo surinkime. Dievas yra savo tautos nuskaistinimo ir atnaujinimo autorius. Ir autoritetas. Jis puodžius, o žmonės tik molis. Adomo ir Ievos vaikai. Ir tik Kristuje - įskiepyti Dievo tautos vynmedyje. Laiks nuo laiko sodininko apvalomame, prižiūrimame.

Sparčiai artėja Reformacijos Dienos paminėjimo 500-sios metinės. Gražus skaičius, graži proga bažnytinei šventei. Liko vos 7 metai. Kas jie prieš tuos pralėkusius šimtmečius? Protestantiškasis pasaulis jau ima ruoštis šventei. Tačiau, pasižvalgius po platų pasaulį, apima neaiški nuotaika ir apninka neramios mintys. Ar turime jau ką bešvęsti? Neabejotina, jog verta prisiminti Bažnyčios žemėje veido nuprausimą nuo stabų. Kodėl tam nuprausimui prigijo Reformacijos vardas? Ar negeriau tiktų: „Didžiosios Pirties žemiškai bažnyčiai" vardas? Pirties, nes  reikėjo nuplauti Kristaus nuotakos t.y. bažnyčios kūną nuo ankstyvųjų ir vėlyvųjų viduramžių modernizmo inovacijų. Pvz.: inovacijos, kuri padeda efektingai susidoroti su nuodėmėmis. Net būsimomis. Argi indulgencijos nebuvo naujovė ir tikras progresas, palyginus su šventųjų kaulų kolekcionavimo vajumi? Didžioji Pirtis gerai perskalbė žemiškąjį bažnyčios kūną, o teisingiau jo vakarinę dalį, kad po jos jis jau tikrai nebebuvo toks, koks iki tol. Perskalbė, nors netolygiai.  Tokie tie mes žmonės. Skalbk neskalbęs, esam kietakakčiai. Ne sykį per pranašus Dievas mus taip pavadino. Linkę vėl ir vėl į savo purvą įnikti. Greiti pasididžiuoti savo išmintimi, „mokslu". Greiti pamiršti baimę tą, kuri mus pagydo. Tad ir klausiu ar mes neminime „Didžiosios Pirties" vėl su purvinais jau XVIII - XXI amžiaus stabmeldysčių išpaišintais bažnytiniais veidais? Mes, kurie manomės esą buvę „labiau išskalbti" nei kiti? Išskalbti ir daugiau nebereikalingi gero Dievo muilo - Žodžio. Pavertę jį laboratorijų vertybe, su daugybe papildų iki neatpažįstamos grožybės: kvapnumo, minkštumo, patogumo, švelnumo ir saldybės...  Pasišovę patys vykdyti teisingumą žemėje per lygybių programas, per neva „besitęsiančią reformacija". Ar ji nepanašėja į deformaciją? Joje jau nebėra pranašų Žodžio, tik malonumų ir patogumų, žmogiškų geismų apgludinti, krikščionišku rūbu apdabinti stabmeldiški kultai. Neva modernios, tačiau, iš tiesų teatralizuotos pagoniškos liturgijos-spektakliai; vietoj pamokslų - saldus gražbyliavimas arba ideologinės visokių „-izmų" agitacijos... Štai, ką pasižvalgius po pasaulį, tą poreformacinį, protestantišką galima pastebėti. Dievo baimės praradimą ir pasipuikavimą savimi. Kiek daug jo pas mus pačius, toli juk nereikia ir žvalgytis. Minėdami didžią pirtį, XVI a. bažnyčios Reformaciją, prisiminkime, jog esme ne kas kita, kaip įskiepytos šakelės Dievo vynmedyje - Kristuje. Jog tik jo šaknys mus maitina ir apvalo nuo bet kurio amžiaus ligų ir purvo. Jo sulčių esame reikalingi šiandien, kaip vakar ir rytoj. Verta bijoti savo purvą pamilti labiau už Dievo šventumą.

Minėdamas Reformacijos Dieną sveikinu brolius ir seses Kristuje, Viešpaties šventas Žodis teišlako švarias Jūsų širdis ir protus!

Dievo Žodžio tarnas, kun. Rimas Mikalauskas, vice-superint.