Uždaryti

Prisijungimas redaktoriams

Prisijunkite, norėdami redaguoti svetainės turinį.
Prisijungimas

2006 - 2013 metų ref.lt archyvas

Ši svetainė yra 2006 - 2013 metų archyvas.

Klausimas

Užbaikite Šv. Rašto citatą: "Jei Viešpats panorės..."
 
„Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje.“ (Ef4, 15)
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija
LERD "RADVILA"
Kuyperis Abraomas, Nyderlandų ev. ref. teologas (1837-1920)
Penktadienis, 10 Spalis 2008 13:26

Abraomas Kuyperis [toliau-*] (Abraham Kuyper, 1837–1920), Nyderlandų teologas, politikas, žurnalistas ir vienas neokalvinizmo judėjimo vadovų. Leidene * studijavo literatūrą, filosofiją ir teologiją (1862 teologijos daktaras). Nuo 1863 m. kunigavo reformatų bažnyčioje, iš kurios, dėl įsigalinčio liberalizmo bei modernizmo, pasitraukė. 1886 su daugiau nei 100 000 sekėjų įkūrė atskirą, nuo valstybės nepriklausomą reformatų denominaciją.

Nuo 1874 * Nyderlandų valstybės parlamento narys ir antirevoliucinės partijos (įkurtos 1879), pirmosios krikščionių demokratų partijos Europoje, vadovas. 1901–1905 * dirbo Nyderlandų ministru pirmininku. 1880 m. įkūrė „Laisvąjį universitetą“ Amsterdame (nepriklausomą nuo valstybės ir bažnyčios). * aktyviai reiškėsi publicistinėje veikloje, spausdindamas gausius straipsnius  dienraštyje „De Standaard“ (jo įkurtas 1872). Svarbiausiais * raštais laikomos garsiosios „Paskaitos apie kalvinizmą“ (skaitytos 1898 Princetono universitete, neužilgo išleistos atskira knyga) bei tritomė „Šventosios teologijos enciklopedija“ (1894).

Savo mąstymu * tvirtai laikėsi Kalvino kelio, akcentuodamas Dievo suverenumą ir Kristaus viešpatavimą visose gyvenimo srityse. Sukūrė savitą, vidurio tarp liberalizmo ir kolektyvizmo pliuralistinės visuomenės sampratos modelį. „Sferų suvereniteto“ esmę sudaro idėja, kad tokios institucijos kaip valstybė, šeima, ekonomika, mokykla ir t. t. yra tiesiogiai Dievui pavaldžios ir turi tiesioginę savo sferą (vietą), t.r. autoritetą ir atsakomybę. * dėl to pabrėžė bažnyčių ir švietimo įstaigų autonomiją, bet, skirtingai nuo katalikų socialinio mokymo, pasisakė ir už bažnyčios galių ribojimą. * smarkiai akcentavo krikščionių kultūrinę bei socialinę atsakomybę, daug stengėsi dėl visos visuomenės atnaujinimo pagal kalvinistinius reformatų principus. * laikomas vienu iš pilietinės religijos tėvų.

* akcentavo pamatinę tikėjimo svarbą ne tik religijoje, bet ir visame pažinimo procese bei moksle. Jis pabrėžė nuopuolio pasekmes bei atmetė proto neutralumą. Darė aiškią takoskyrą tarp tikinčiųjų, pripažįstančių Kristaus valdžią ir netikinčiųjų; tarp tikėjimo sampratų, paremtų klaidingu mokymu ir krikščioniško „gyvenimo sistemo“, kurios aukščiausiu ir geriausiu pavidalu laikė kalvinizmą. Dėl to įvairių mąstysenų, ideologijų ir religijų ginčus jis vadino kova tarp pamatinių „pasaulėžiūrų“. Šios * idėjos padarė daug įtakos krikščionių apologetikai, reformatų pažinimo teorijai bei moderniosios mokslo filosofijoms.       

* mąstymas atsako susilaukė ne tik tėvynėje, bet ir visų pirma anglosaksų šalyse, ypač Šiaurės Amerikoje. Daugiausiai jo minčių sėmėsi Nyderlandų filosofai kaip H. Dooyeweerdas (1894–1977), teologai kaip H. Bavinckas (1854–1921) bei meno istorikai kaip H. R. Rookmaakeris (1922–1977); Amerikos filosofai A. Plantinga ir N. Wolterstorffas bei krikščionių apologetai C. Van Tilis (1895–1987) ir F. A. Schaefferis (1912–1984).

 

                                                                                                                                                                   H.L.