Lenkijos evangelikų reformatų bažnyčia istoriškai yra viena artimiausių Lietuvos evangelikams reformatams. Pakanka paminėti, jog Reformacijos idėjos Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pirmiausia pasiekė kunigaikščio Mikalojaus Radvilo Juodojo dvarą Lietuvos Brastoje iš pietuose esančios Mažosios Lenkijos. Neatsitiktinai ir pirmuoju Lietuvos evangelikų reformatų generaliniu superintendentu buvo iš Mažosios Lenkijos atvykęs kunigas Simonas Zacijus. Nors Lietuvos evangelikai reformatai bendravo su Lenkijos reformatais, dalyvaudavo Lenkijos ir Lietuvos valstybės evangelikų reformatų Generaliniuose Sinoduose, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia, lenkiškai vadinama Jednota Litewska, išlaikė savo savarankiškumą ir pergyveno Kontrreformacijos laikotarpį, karus ir sąmyšius. Tuo tarpu Lenkijos reformatų Bažnyčia institucine prasme buvo sunaikinta ir atsikūrė tik Kontrreformacijos laikmečiui pasibaigus. Tai sąlygojo modernesnę Lenkijos reformatų bažnytinės teisės sistemą, pagal kurią Sinodas nėra renkamas kiekvienais metais, bet veikia ištisus 3 metus, 2-4 kartus per ištisus metus susirinkdamas į Sinodo suvažiavimus - sesijas.