Daugiau kaip prieš metus, rugpjūčio 30 d., rajono Savivaldybės taryba priėmė sprendimą nukasti Biržų miesto estrados pylimus. Tačiau Evangelikų reformatų bažnyčią nuo biržiečių ir miesto svečių slepiantys pylimai vis dar stūkso kaip niekur nieko. Kodėl jie nenukasami? Kas bus vietoj miesto estrados (ypač dabar, kai „Biržiečių žodis" paviešino daugeliui nežinomą faktą, kad po estrada yra evangelikų reformatų senosios kapinės)?

Gražina Dagytė

Biržų evangelikų reformatų parapijoje rugpjūčio pabaigoje viešėjo svečių grupė iš Lippės krašto (Vokietija), Vestfalijos bažnytinės apskrities, kur tikinčiųjų daugumą sudaro evangelikai reformatai. Daugiau nei dvidešimties žmonių delegacija priklauso krikščionių - žydų bendrijai. Ankstesnės viešnagės metu sužinoję, jog Biržuose yra karaimų-žydų kapinės, bendrijos nariai nutarė galintys jas padėti tvarkyti, taip atkreipdami visuomenės dėmesį į holokausto nusižengimus Dievui. Prie vokiečių grupės prisijungė ne tik vietos evangelikai reformatai, bet ir būrys Biržų „Aušros" vidurinės mokyklos devintokų bei kai kurie jų mokytojai.

Kiekvieną vasarą Biržų krašto evangelikai reformatai renkasi į tradicines kapinių šventes. Šįmet jų organizuota apie trisdešimt.

„Kapinių šventės - unikali Pabaltijo šalyse gyvenančių protestantų tradicija, kurios neturi kitų kraštų tikintieji. Tai Lietuvos kultūros paveldo išskirtinis bruožas", - sakė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vicesuperintendentas, Biržų parapijos klebonas, kunigas Rimas Mikalauskas. Jis svarstė, jog gali būti, kad panašiai krikščionys meldėsi Romos katakombose. Galbūt tuose laikuose galima ieškoti ir reformatų švenčių ištakų? O gal nusižiūrėta į carinės Rusijos laikais stačiatikių puoselėtą tradiciją minėti mirusiuosius? Vakarų valstybėse panašių renginių nebūna.